Manau, kad visi gerai žinome, kas yra greitieji kreditai, ir apie juos nereikia daug rašyti. Aš juos irgi labai gerai pažįstu: mes kaip šeima – visada kartu.
Ar kam nors kilo klausimas, nuo ko visa tai prasidėjo? Manau, nuo mano tuometinio neišmanymo, nors jau seniai supratau, kas yra pinigai, ir kad jie lengvai neatsiranda, nes nuo mažų dienų tekdavo juos užsidirbti.
Būdamas studentu, pinigų turėjau nedaug. Kartais rasdavau, kaip užsidirbti 50 ar 100 litų. Tėvai duodavo, kiek galėdavo – dažniausiai savaitei gaudavau apie 100 mūsų pasiilgtų litukų. Manau, visi suprantam, kokia pinigų vertė šiais laikais. Nuėjus kartą į parduotuvę ir normaliai apsipirkus, likdavo kokie 30 litukų (10 euriukų), o ką jau kalbėti, kad reikia išgyventi visą savaitę.
Suprantu, jeigu būčiau atsiskyręs ir slėpęsis kambaryje, gal pinigų ir būtų užtekę, tačiau visgi norisi išeiti kažkur su draugais alaus atsigerti, o ir mergina yra – į kavinę tai reikia nueiti! O pinigų nėra.
Greitieji kreditai man padėjo neišsiskirti iš aplinkos, nepasirodyti, kad aš negaliu šiandien nueiti į kiną, o po to ir picos suvalgyti. Nuo šito ir prasidėjo mano šilti santykiai su naująją šeima. Tėvų duotais pinigais sumoki už kreditą, tačiau gyventi vis dar reikia, tada vėl imi, vėliau imi kitą, kad padengtum kitą kreditą, o tada vėl ir vėl, ir vėl...
Nors dabar jau esu dirbantis ir uždirbantis, bet niekaip nebeišeina pabėgti – atlyginimas per mažas, jo užtenka tik buto nuomai ir kreditoriams sumokėti, o kartais tik mokėjimo atidėjimui. Ką jau kalbėti apie tai, kad po to reikia išgyventi visą mėnesį. Būdamas tyloje, aš jau galiu girdėti, kaip žyla mano plaukai. Puola depresija, pamiršau, ką reiškia šypsotis.
Žinau, kad dauguma pasakys – gi važiuok į užsieni, ko čia verki. O kita pusė į šuns dienas dės emigrantus. Taip, sutinku: rankas kojas turiu, galiu dirbti, pats kaltas. Aš galiu pasiteisinti tik tuo, kad šiuo metu mano sveikata ne kokia, o mokėti juk reikia. Tačiau ne į laidą „Kvieskime daktarą“ susirinkome.
Tiesiog noriu informuoti žmones – prieš imdami greitąjį kreditą, pasverkite, ar galėsite atiduoti, ir nedelskite tą padaryti. Saugokite savo vaikus nuo to.
Tikiuosi, mano pastangos parašyti žemišką ir visiems suprantamą pjesę be įmantrių žodžių, pavyko. Norėčiau tikėti, kad pavyks kažką išgelbėti nuo šio košmaro, kuriame 10 eurų greitai virsta 100, o 100 – 1000. Visgi tas nulis nėra toks niekas, kokiu mes jį laikome.
Tad laikau už jus kumščius, tautiečiai, nesigadinkite gyvenimo kaip aš. O aš dabar suprantu, ką reiškia lengvi pinigai.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
