„Kartu pragyvenome tik 5 metus ir išsiskyrėme. Jis buvo geriantis, o ir amžiaus skirtumas mūsų nemažas. Susilaukėme dviejų vaikų, tačiau išsiskyrėme. Nuo skyrybų praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, per kuriuos visai nebendravome.
Šiemet, gegužės pabaigoje iš brolienės sužinojau, kad mirė mano anyta – buvusio vyro mama. Po laidotuvių nuėjau pas savo buvusį vyrą padėti jam susitvarkyti paveldėjimo dokumentų. Antraip butas būtų visai prapuolęs – juk palikimą reikia priimti per tris mėnesius, o pats jis to padaryti negebėjo.
Viską aptarėme, pradėjome tvarkyti. Birželio 3 dieną buvome sutarę susitikti. Atėjau, o jo nėra. Atėjusi kitą dieną vėl jo neradau. Taip praėjo dešimt dienų.
Birželio 13 dieną nuvažiavau į Dainavos policijos poskyrį ir parašiau pareiškimą dėl dingusio žmogaus. Daviau nuotrauką, viską surašė, paskyrė tyrėją. Su juo bendravome ir pasiskambindavom, bet žinių kaip nebuvo, taip nebuvo. Ir galiausiai liepos 16 dieną perskaičiau, kad Pramonės prospekte, šulinyje, rastas vyro kūnas.
Man iškart toptelėjo – o gal čia mano Rolandas? Ir iš tiesų – sulaukiau tyrėjo skambučio: susitarėme susitikti liepos 21 dieną ir nuvažiuoti į poskyrį, kad atpažinčiau kūną.
Aš jo nepažinau. Nuo dingimo iki suradimo buvo praėję pusantro mėnesio – kūnas suiręs, dėl kirminėlių nebelikę veido... Tai, ką išvydau, buvo mumija. Kūno pažinti buvo neįmanoma, bet rūbai – labai panašūs į mano Rolando. 99 proc. buvau ir tebesu įsitikinusi, jog tai – mano buvęs vyras.
Tyrėjas pasakė, jog galima palyginti DNR, tik reikia turėti pavyzdį. Nuvažiavome į Rolando butą ir šukose radau jo plaukų, taip pat radau nuorūkų ir paėmiau dantų protezus. Štai nuo šios vietos ir prasideda gražioji istorija...
Tyrėjas žadėjo išsiųsti tuos daiktus DNR tyrimui – palyginti su lavono DNR ir nustatyti, ar tai mano buvęs vyras. Aš pralaukiau iki rugpjūčio pabaigos. Skambindavau tyrėjui, klausdavau. Bet vis nėra atsakymo, kažkas atostogauja, visi užsivertę darbais...
Rugpjūčio pabaigoje susisiekiau su Valstybine teismo medicinos tarnyba. Man buvo pasakyta, kad liepos 16 dieną yra gautas kūnas, bet nėra su kuo jo palyginti – jie negavę daiktų! Tyrėjas daiktus išsiuntęs į kriminalinės policijos biurą. Įsivaizduokite: daiktai vienoje vietoje, o lavonas – kitoje.
Šitai sužinojusi iš karto paskambinau tyrėjui. Po to, kai situaciją išsiaiškinome, daiktai ir kūnas pagaliau atsidūrė vienoje vietoje – kriminalinės policijos biure. Rugsėjo 2 dieną visam tyrimui paskyrė ekspertę. Ir nuo rugsėjo 2 dienos neturiu jokių žinių.
Man jau trūko kantrybė. Esu apstulbinta, kad tiek laiko nepasidomėjo, kur palaikai, o kur daiktai. Reikalas buvo nesprendžiamas tol, kol aš pati nepaskambinau išsiaiškinti. Tai pasityčiojimas iš žmonių.
Su Rolandu turime du suaugusius vaikus. Vaikai yra vieninteliai paveldėtojai – kol Rolandas nepripažintas mirusiu, jie negali kreiptis dėl palikimo. Turto jis neturėjo, tik tą butą, kurį sutvarkėme, sumokėjome skolas.
Bet mums tai iš tiesų neaktualu: kur gyventi, visi turime. Štai vaikai gyvena Airijoje. Buvo atskridę dvylikai dienų ir tikėjosi tėtį bent palaidoti. Bet ką gi...
Nežinau, kaip tokia nelaimė įvyko. Nebuvo vyras kompanijos žmogus: nueidavo į parduotuvę, nusipirkdavo degtinės ar alaus ir grįždavo namo. Visada buvo išgeriantis, dar ir prastai su kojomis, gal apsvaigęs įkrito į atvirą šulinį ir viskas. O galėjo jį kas ir įstumti, nežinia...
Istorijoje daugybė klaustukų, tačiau mūsų prašymas tik vienas. Kad viskas greičiau paaiškėtų ir mums atiduotų kūną. Norime jį palaidoti. Bet to padaryti negalim. Mano vaikai negali palaidoti savo tėvo“, – guodėsi R. Strolienė.
* * *
Rugsėjo 30-ąją „Bendraukime“ kreipėsi į Kauno policijos Komunikacijos poskyrį dėl laiške minėtų įvykių. Ketvirtadienį, spalio 1 d. į redakciją paskambino R. Strolienė. Moteris teigė sulaukusi tyrėjo skambučio. Jis informavęs, kad ekspertė iki pirmadienio, spalio 5-osios pažadėjo jam pateikti DNR tyrimo išvadas.
R.Strolienė džiaugėsi, kad užteko vieno žiniasklaidos skambučio ir reikalai pajudėjo.
Netrukus įvykį pakomentavo ir policija:
„Liepos 16 d. rastas apiręs vyro kūnas buvo pristatytas į morgą. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kilus įtarimų, kad tai galėtų būti dingęs minėtos moters vyras, liepos 21 d. ji buvo iškviesta atpažinti kūno. Moteris kūno neatpažino, todėl pareigūnai dar tą pačią dieną paėmė minėto vyro asmeninių daiktų, DNR lyginamajam tyrimui atlikti.
Liepos 23 d. į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą buvo išsiųsta užduotis DNR lyginamajam tyrimui atlikti. Teismo med. ekspertai kūno mėginius taip pat siunčia į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą. Tokie tyrimai trunka gana ilgai“, – teigė Kauno policijos Komunikacijos poskyrio specialistas Kęstutis Kasciukevičius.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
