Jau kurį laiką gyvenu Anglijoje. Atvykau su draugu. Mūsų bendravimas ilgai netruko – dėl to džiaugiuosi, nes supratau, kad jis ne mano žmogus. Likom draugais ir tiek.
Sutikau kitą žmogų, be galo jis man patiko. Nepasikuklinau ir paprašiau telefono numerio. Mes susirašėme, susitikome, ir supratau, kad man šio žmogaus reikia... Po gero pusantro mėnesio pradėjome gyventi kartu.
Iš pradžių lyg ir viskas buvo gerai. Tačiau kartą pakėlė ranką. Mane ištiko šokas, norėjau net išsikraustyti, bet pabijojau viena likt... Po to antrą sykį pakėlė ranką. Susitaikėme vėl. Trečią kartą neištvėriau – išėjau ir sakiau, kad daugiau jo matyti nebenoriu.
Bet jau du mėnesiai kaip bendraujame, pykstamės, vėl bendraujame ir niekaip nebegaliu išmesti iš savo širdies šio žmogaus.
Jis sako: „Pasiilgstu tavęs, reikia man tavęs.“ Ir panašiai. Bet jis skaudina mane. Kiek supratau, susirado net kitą merginą. Man vėl šokas lengvas buvo.
Pykstu ant savęs, kad jam atleidau jo smurtavimą. Nes žmonės nesikeičia ir nepasikeis. Baisu, kad dar kada neužmuštų, nes turiu dukrytę, jai manęs reikia.
Pavargau gyventi, nebenoriu nieko, jėgų nėra. Kažkas ką nors pasako ir iškart verkiu. Turiu sveikatos problemų... Darbo šiuo metu gaunu mažai. Kaip sakoma, egzistuoju tik tam, kad palaikyčiau ryšį su tėvais, dukra ir keletu draugų.
Gal man jį tiesiog imt ir pamiršt, ir jo daugiau gyvenime neprisileist? Krūtinė iš skausmo tiesiog plyšta... Bent kažkokį patarimą duokit, kaip su šiuo žmogumi elgtis, nes kas kartą aš jį vis prisileidžiu ir įskaudina.
Pavyzdžiui, dabar net mano žinutes ignoruoja. Galbūt mano nuojauta pasiteisino, kad jis su kita smaginasi, o manim tiktai naudojasi?
Tiksliau, čia net ne nuojauta. Prieš porą dienų turėjau eiti pas daktarą dėl skrandžio skausmų. Aš laisvai angliškai nekalbu, tad jis pasisiūlė man padėti... Dar pasakiau, kad nenoriu sulaukti jokių jo priekaištų, kad juo naudojuosi.
Anglijoje labai svarbu paskirtu laiku nueiti pas daktarą. Kada paskyrė, tada turi ten ir būti. Jis specialiai vėlavo...
Tada jam paskambino mergina, jis pasimetė su ja kalbėdamas, neturėjo kur dėtis, o jo pasiaiškinimai buvo tiesiog juokingi... Nuėjo nuo manęs, lyg tikrai jo kažkas kitas lauktų... Nors tarėmės po daktaro eiti kartu pas jį. Planai dienos žlugo ir žlugo pasitikėjimas žmogumi...
Gal man tiesiog reikia daugiau su juo nebepalaikyti ryšio? Nesvarbu, kad širdis plyšta, bet matau jo nepagarbą.
* * *
Psichologė Kristina Zelčiūtė merginą skatino ieškoti pagalbos ir pasiryžti gyventi kitaip.
„Sveika. Tiksliau – būk sveika, nes paminėjai sveikatos problemas. Bet kuri sveikatos problema mums apie save signalizuoja nerimu, baime, kartais įkyriomis mintimis ar net panika. Todėl pirmas patarimas – atidėti viską į šalį, padaryti pertrauką ir susitvarkyti sveikatą. O tik tada priimti sprendimus.
Vaikui reikalinga sveika ir laiminga mama. O tavo laimei pirmiausia reikalinga sveikata. Sveikus, teisingus sprendimus daro sveikas žmogus.
Labai gaila, kad patyrusi smurtą, leidaisi toliau būti smurto auka... Kodėl taip vyksta? Žmonės, patyrę smurtą vaikystėje ar matę, kaip smurtaujama tėvų šeimoje, kartais net patys nežino, kad tada išmoko priimti smurtą kaip sudėtinę šeimos dalį.
Antras patarimas – visomis išgalėmis ieškoti profesionalaus psichologo, kuris padėtų „persimokyti“ iš naujo. Išmokti saugoti save, nes, matyt, vaikystė to neišmokė.
Kai mes – žmonės – sakome „pavargau gyventi“ (ar net „nebenoriu gyventi“), pamirštame pridurti žodelį „taip“. Teisingai turėtų skambėti: „Pavargau taip gyventi (nebenoriu taip gyventi). O kaip gyventi sveikiau, saugiau, laimingiau, dar nemoku ir noriu išmokti. Ir būtinai išmoksiu!“
Kiekvienas naujas mokslas reikalauja pasiryžimo, laiko ir energijos. O sveikstame greičiau būtent su artimųjų pagalba. Patarimas – prašyk tėvų ir draugų pagalbos. Kai tapsi stipri, galėsi pati jiems padėti bėdoje. O gal jau ir esi padėjusi.
Pasiryžk išmokti gyventi kitaip. Pasiryžk tapti laiminga“, – patarė K.Zelčiūtė.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
