Nors anksčiau buvau girdėjusi ne pačių geriausių atsiliepimų apie šį maršrutą, vis dėlto nusprendžiau skristi būtent taip, nes Baltarusijos oro bendrovės „Belavia“ siūlomas skrydis Vilnius–Minskas–Jerevanas yra tikrai patogus laiką taupantiems keliautojams.
Persėdimo laikas vos 3,5 valandos, o ir kaina pasirodė pusė bėdos. Tačiau kitą kartą gerai pagalvosiu prieš pirkdama šios oro bendrovės bilietus.
Lėktuvas – už kampo
Nors esame įpratę, kad į lėktuvą laipinama pro vadinamąją rankovę ar keleiviai vežami autobusu, vis dėlto pasitaiko išimčių. Pati esu ne kartą skridusi pigių oro linijų bendrovėmis ir nestebina tai, kad iki lėktuvo reikia tiesiog nueiti. Gerokai pasidairiusi lėktuvą radau, tačiau vyresnio amžiaus keleiviams tai gali neatrodyti taip paprasta.
Jau patogiai įsitaisius kėdėje ir laukiant kilimo buvo sunku nepastebėti įgulos nervingumo – keleiviai buvo perskaičiuojami keletą kartų, galiausiai, pripažinus, kad vieno asmens trūksta, imta klausinėti keleivių, ar toks žmogus, kurio pavardė įtraukta į keleivių sąrašą, yra tarp sėdinčių lėktuvo salone.
Kadangi vėluojanti keleivė jau buvo perėjusi visas patikras, akivaizdu, kad ji nerado „už kampo“ laukiančio lėktuvo.
Oro uosto personalas suskubo moters ieškoti oro uosto teritorijoje. Paieškos truko apie 20 minučių ir galiausiai išsigandusi ir susinervinusi garbaus amžiaus moteris buvo atvesta į lėktuvą.
Nors lėktuvas vėlavo išskristi, realiu laiku informaciją apie skrydžius teikiančiame oro uosto tinklalapyje nebuvo pažymėta, kad skrydis vėluoja, ten buvo nurodoma, kad „laipinimas baigtas“.
Nustebino saugumas oro uoste
Nors skaidyti tenka gana dažnai, nustebino tranzito keleivių patikra Minsko oro uoste. Baltarusių pasieniečiai tvarkingai tikrino dokumentus, bet nei nešiojamojo kompiuterio, nei vandens buteliukų iš rankinio bagažo ištraukti nereikėjo.
Taip pat nereikėjo ir nusivilkti striukės, kaip paprastai reikalauja kitų oro uostų saugumo patikros darbuotojai.
Tiesa, neorganizuotumu šių darbuotojų kaltinti tikrai negalima, mat jie tiksliai žinojo, kiek kokių keleivių vyksta jungiamaisiais skrydžiais, ir operatyviai surikiavo visus į eilę suteikdami pirmenybę tiems, kurie turi spėti į kitą lėktuvą.
Nuliūdino iškuistas lagaminas
Po dešimties dienų tuo pačiu maršrutu Jerevanas–Minskas–Vilnius grįžus namo ir atgavus lagaminą oro uoste, net į galvą nešovė, kad reikėtų jį čia pat atidaryti, nes bagažas neatrodė apgadintas. Namie laukė staigmena – visas lagamino turinys buvo sujauktas.
Susiję straipsniai
Mano žiniomis, Lietuvos muitininkai negali tikrinti lagamino savininkui nedalyvaujant, nes, pagal galiojančias taisykles, pats žmogus turi jį atidaryti.
Lagamine buvo atidaryti visi maišeliai ir paketai su lauktuvėmis, net uogienių stiklainiai buvo atsukti ir šiek tiek lipnaus uogienės sirupo buvo išbėgę ant greta esančių drabužių.
Nors iš lagamino niekas nedingo (net ir butelis konjako „Ararat“ į Vilnių atvyko sėkmingai), po tokių nuotykių gerai pagalvosiu, ar verta taupyti tuos kelis eurus ir rizikuoti pavėluoti į kitą skrydį, be to, atgauti kažkieno kruopščiai „patikrintą“ bagažą.“ Niekam nelinkėčiau to patirti.