Aš pats turiu nuostabią moterį, dėl kurios viską padaryčiau. Kad tik matyčiau ją laimingą ir besišypsančią, kad ji jaustųsi mano karaliene! Kiek perskaičiau straipsnių apie tai, kaip nustebinti moterį, jau nerandu nieko naujo, viskas išbandyta. Bet aš ir pats kartais ką sugalvoju...
Nei viena savaitė nepraeina be gėlių, kartais padovanoju vieną puokštę ryte, antrą – vakare. Kadangi moku gaminti, tai kai būna laiko, gaminu vakarienę, kepu pyragą. Stengiuosi visada kažką padaryti širdelės formos – jeigu tai šokoladas, sulaužius sudėlioju širdelę, jeigu pyragas – padarau tą uogienės ar grietinėlės pagalba.
Rašteliai, kuriuos randa prabudusi – ant televizoriaus pultelio, veidrodžio vonioje, virdulio... Širdelės formos balionai, su žodžiais, kokia ji nuostabi – ant šviestuvo. Žvakės, šampanas ir gera muzika. Kartais – gražių žodžių derinys, na, kaip eilėraštis. Visada bučiniai. Kartais laukiu jos prie darbo, jai nežinant.
Tiesiog reikia visada stengtis. Kartais, tiesiog išgirdus gražią dainą, pakviečiu ją šokiui ir pasakau, kad beprotiškai myliu. Yra daug būdų, kaip pamaloninti savo artimą. Svarbiausia to neužmiršti ir neapleisti, o išgirdus mylimosios užuominą, greit ir neatidėliojant ją išpildyti.
Mes juk ir esam po du, tad rūpintis, džiaugtis, didžiuotis, verkti ir juoktis kartu reikia pastangų. Bet kai pamatai artimojo šypseną ir spindinčias akis, norisi dar kažką padaryti, kad tai kartotųsi visą gyvenimą. Kad ir kiek darbų dirbtume ar kiek stresų turėtume, visada pirma mintis turi būti: „Įdomu, kaip ji?“
Nes aš laimingas, kai ji laiminga! Kitaip nėra reikalo būti kartu ir „stumti laiką“, apgaudinėjant save...
Labai svarbu nekreipti dėmesio į kitų kalbas, pavydo kibirkštis. Pasitikėjimas yra svarbiausias pamatas. Ir gražus žmogus matuojamas ne vien centimetru – jis neprivalo tilpti į nustatytus standartus.
Tiesiog turėtume labiau mylėti savo antrąsias puses. Kuo nors nustebinus, pamaloninus, nelaukti atsako, o stengtis dar ir dar! Turėtume jausti, jog tik su šiuo vieninteliu žmogumi yra gera, tik dėl jo buvimo norisi stengtis, juoktis, džiaugtis ir gėrėtis jo artumu, geru žodžiu, prisilietimu. Tik tada ateina laimė. Tik tada meilė liepsnoja, o ne rusena, tik tada ateina nuoširdžiausi žodžiai ir noras niekada kito nepaleisti!
Kad ir kokiu tempu gyvename, kad ir kiek darbo turime, nepamirškime, kad visada kažkas laukia mūsų dėmesio, meilės ir gero žodžio. Mylėkime ir būsime mylimi!
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
