Kaip jau supratote, tai įvyko ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje, Londone. Kaip ir tikėjausi, netrukus gavau laišką iš municipaliteto transporto policijos, su pasiūlymu lankyti vienkartinius greičio grėsmės kursus, kurie man kainuos 97 svarus, bet į savo angliškas teises negausiu 3 baudos taškų, arba gauti 3 baudos taškus ir sumokėti 1000-5000 svarų baudą (sumą nuspręstų teismas).
Aš, aišku, sutikau lankyti kursus. Paskambinęs laiške buvusiu telefonu, užsiregistravau ir sumokėjau už juos greičiau nei per 3 minutes.
Patys kursai truko 4 valandas, su pertrauka. Juos vedė du profesionalūs vairavimo instruktorių instruktoriai. Vedė pasikeisdami, labai įtikinamai ir profesionaliai, su filmais, testais, statistika, pavyzdžiais. Per 4 valandas nebuvo kada žiovauti – tai buvo labai rimta, kone akademinė lekcija apie greitį ir jo grėsmę.
Klausytojų, tai yra, greitį viršijusių auditorijoje buvo 22. Labai įvairūs žmonės – tiesiog miniatiūrinis britų visuomenės modelis. Buvo ir fermeris, ir fyfa, indas ir keli afroamerikiečiai, italas, kuris vis kartojo: „O pas mus Italijoj...“
Žodžiu, marga publika. Visas 4 valandas išbuvome labai dėmesingi, o pabaigoje buvo net kažkas panašaus į skystus aplodismentus. Kaip supratau, visi liko patenkinti tuo, ką išgirdo, bet antrą kartą niekas iš mūsų nenorėtume to pakartoti – tai faktas.
Svarbiausia grėsmės kursų žinia – neskubėkime. Neverta. Tikiuosi, gal kas perskaitęs šią istoriją susimąstys, kad ir Lietuvoje tokie kursai būtų privalomi visiems, viršijusiems greitį. Nes atrodo, kad net žmogų perėjoje nužudžiusio vairuotojo teismas buvo trumpesnis, nei šie kursai, skirti viršijus greitį vos 10 kilometrų per valandą.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
