Esu jauna gydytoja, labai mylinti savo darbą ir nuoširdžiai jį dirbanti. Tačiau kiekvieną dieną eidama į darbą galvoju, kodėl kasdien turiu klausytis apie medikų blogai atliktą darbą, kyšius, nekompetenciją, pasipūtimą, žmonių žudymą bei pataikavimus farmacininkams. Kodėl turiu „atmušinėti“ man kišamus pinigus ir dovanėles. Tai žemina.
Lygiai taip pat, kaip ir neadekvatus gydytojui atlyginimas, kas mėnesį gaunamas iš darbovietės.
Taip, tikrai – yra ir nekompetencijos, ir blogai atliekamo darbo, ir korupcijos. Labai norėčiau, kad to nebūtų, bet visam tam, kas vyksta Lietuvoje sveikatos apsaugos srityje, yra labai daug paaiškinimų. Tai yra tai, ko paprasti žmonės nemato, ir kur nuolat sukamės mes, gydytojai.
Pirmiausia yra absoliutus gydytojo darbo nevertinimas. Todėl šiuo metu Lietuvoje gydytojo darbą lieka dirbti tik tie, kurie prisitaiko prie sistemos (tai yra prisiduria papildomai), gydytojos moterys, kurių šeimas išlaiko geriau uždirbantys vyrai, arba tie, kurie dirba per 3 darbus. O vienas iš tų darbų būtinai yra privačioje įstaigoje, įstengiančioje sumokėti adekvatų atlyginimą gydytojui.
Daug žmonių (be abejo, ne gydytojų) klausia, kodėl gydytojas turi uždirbti gerokai daugiau nei vidutiniškai, juk visi turi būti lygūs. Deja. Kiek tų žmonių gali džiaugtis pabaigę medicinos mokslus? Vien tam, kad juos baigtum, reikia praleisti nemažai savo jaunystės metų naktimis prie knygų, turi nuolat tobulintis, skaityti, mokytis, dalyvauti konferencijose. Tam galva turi veikti geriau nei vidutiniškai.
Nemaža dalis žmonių, pradėjusių studijuoti mediciną, studijų nebaigia. Kodėl? Nes per sunku. Per sunku matyti mirtį, pūliuojančias, kraujuojančias žaizdas, verkiančius artimuosius, kvėpuoti šalia sergančiojo tuberkulioze ir nuolat girdėti tave kaltinančią visuomenę.
Visame pasaulyje gydytojo profesija yra viena geriausiai apmokamų ir gerbiamų, nes gydytojo darbas yra labai specifinis, jį dirbti gali toli gražu ne kiekvienas.
Bet mūsų visuomenei atrodo, kad gydytojo darbą gali dirbti kiekvienas. Čia gydytojo darbas yra gretinamas su biuro vadybininko darbu. Tam, kad gydytojas tikrai nuoširdžiai ir gerai atliktų savo darbą, kad išmanytų tai, ką daro, išvengtų žmogiškų klaidų ir kiekvienam pacientui skirtų reikiamą laiką, jo galva turi būti laisva nuo namų rūpesčių, nuo nuovargio.
Jam neturėtų rūpėti „duos pacientas ar neduos“. Neturėtų galvoti, kad vėl vėluoja baigti operaciją, nes reikia važiuoti į kitą įstaigą. Jis neturėtų per dieną priimti 50 pacientų. Galva turėtų būti laisva mokytis, domėtis, tobulėti.
Kur visgi yra problema? Mūsų visų galvose? Greičiausiai, taip. Nes vis dar tylime ir nesugebame panaikinti senų sovietinių liekanų – prisitaikome arba išvažiuojame. Per 25 mūsų nepriklausomybės metus Sveikatos apsaugos reforma taip ir neįvyko.
Vis dar mokame tą juokingą, nesutvarkytą PSD mokestį, kartais ir kelis kartus. Ligonių kasų mokami įkainiai įstaigai yra tiesiog neadekvatūs ir puikiai atspindi, kaip įvertinamas gydytojo darbas. Pavyzdžiui, už gydytojo specialisto konsultaciją įstaigai mokama šiek tiek daugiau, nei 12 eurų (gydytojui atitinkamai lieka maždaug 2 eurai už konsultaciją, atskaičius mokesčius, slaugytojos atlyginimą ir įstaigos mokesčius).
Akušerio-ginekologo darbo valandos įkainis už budėjimą šventinę dieną yra 4 eurai per valandą. Lygiai tiek pat, kiek kainuoja skalbinių lyginimo valanda valymo paslaugų įmonėje.
Kada gydytojai išeis iš savo darbo vietų ir pasakys „gana“? Turbūt tada, kai mūsų kabinetuose įrengs kameras, stebinčias imamus vokelius ir saldainius. Kada STT kratys visus iš eilės, kai reikės aiškintis dėl kiekvienos atostogų išvykos už neaišku kieno pinigus. Jeigu to reikia, kad gydytojai prabustų – tebūnie.
Bet gal galima būtų pradėti iš kitos pusės? Vieną dieną tiesiog pakeisti visą Sveikatos apsaugos sistemą, jos apmokėjimą bei finansavimą. Tada pasikeis viskas – gydytojų atlyginimai padidės bent dvigubai ir žmonės, mokėdami aiškius nustatytus pinigus sveikatos draudimui, žinos kiek pinigų sumoka už savo sveikatą.
Tuomet tikrai nebenorės nieko nešti gydytojams. Ir onkologui, prašančiam 500 eurų už eilės „pastumdymą“, pasakys: „Gal jūs jau baikit vieną dieną?!“
Gydytojai galės oriai dirbti vienoje darbo vietoje, tobulintis, jų nekankins sąžinės graužatis dėl nesąžiningai gautų pinigų ir nereiks slėptis imant vokelius. Tuomet atvirai galėsime kalbėti apie savo klaidas, kurių išvengia tik nedirbantys, nebedangstysime jų nuovargiu ar kitais rūpesčiais. Tuomet atsiras ir daugiau šiltų žodžių gydytojui, išgelbėjusiam artimojo gyvybę bei neliks pasakymo „nesąžiningus medikus reikia rauti su šaknimis“.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
