Su vyru vaikų neturėjome, bet turėjome būsto kreditą ir bendro turto. Buvau moteris, kuri šeimoje „nešiojo kelnes“. Dirbau visada sunkiai, kad galėtume susiremontuoti butą ir nepaskęstume skolose. Kad vyras galėtų baigti sunkvežimio vairuotojo kursus ir gautų vairuotojo pažymėjimą, kad nebūtume alkani, turėtume, ką apsirengti.
Dirbo už du
Buvau tokia, kuri aria užsienyje, grįžta dviem savaitėms, užsimoja viską padaryti ir palieka pinigų pragyvenimui. Dirbo ir vyras, tik nekaip sekėsi. Kas 2–3 mėnesius grįždavau dviem savaitėms ir taip pat dirbau juodai. Dariau taip dėl mūsų ilgai – 4 metus.
Vyras buvo stiprus ir stabilus, šešeriais metais vyresnis. Mylėjau iš visos širdies ir tikėjau, kad ateis diena, kai pasiekęs savo tikslų jis pradės lepinti mane. Tikėjau ir pasitikėjau, nes nebuvo vyras toks, kuris mušė, gėrė ar ėjo pas kitas.
Po 3 metų pasitikėjimas dingo... Širdyje atsirado nusivylimas, nuovargis užvaldė kūną. Nemylėjau to gyvenimo, kurį gyvenau. Kovojau už šeimą, kurią mes kūrėme, prašiau ieškoti darbo. Jis ieškojo ir dirbo, tik jam neišeidavo ilgai išsilaikyti vienoje vietoje.
Jaučiausi kaip darbinis arklys, nebejaučiau gyvenimo malonumo. Jaučiausi, kad kankinuosi, tiek metų išlaikydama sveiką ir stiprų vyrą.
Visą tą laiką buvau ištikima, nes tikėjau šeimos ateitimi. Bet einant metams supratau, kad noriu vaikų ir tikros šeimos, kurios jis ilgai nenorėjo. Moteris juk sukurta ne tokiam gyvenimui? Šitaip gyvenant meilė išblėsta, nes mes – moterys, o ne kankinės ar vergės.
Naktis klube sujaukė mintis
Su kolegėmis Vokietijos sandėliuose mes ne tik dirbome, bet ir gyvenome. Vieną šeštadienio vakarą, po darbo, visos nuėjome į klubą pasilinksminti ir užmiršti gyvenimo vargų.
Kam šokiai, kam pažintys. Nesitikėjau, kad nuvargusią 28 metų moterį, kuri atrodo kaip 35 metų, gali pastebėti ir iš pirmo žvilgsnio įsimylėti.
Vaikinas, kuris mane pastebėjo, buvo Vokietijos pilietis. Šokdino ir kalbino, apipylė komplimentais. Jautėmės kaip paaugliai, laikėmės už rankyčių ir buvome laimingi. Rytas mus išskyrė, ir net nepasikeitėme telefono numeriais.
Pirmadienis – pirmyn į darbą. O mintys sujauktos, gyvenau maloniu prisiminimu ir jaučiausi keistai laiminga. Užteko tik prisiminti nuostabų vakarą ir vaikiną, kuris širdyje paliko pėdsaką.
Per pietų pertrauką su kolege nubėgome į šalia esančią kavinukę. Staiga kažkas už nugaros vokiškai sukuždėjo: „Sakei, kad neatsiminsiu tavo vardo, Rima? Aš ne tik atsimenu, kuo tu vardu, bet ir užmiršti negaliu. Gal ir keistai nuskambės, bet šio vardo savininkę iš pirmo žvilgsnio pamilau.“
Gyvenimas pasikeitė per mėnesį
Visa tai skamba vaikiškai ar kaip filmo scenarijus. Bet šitas vokietukas užkariavo mane savo kantrybe ir per mėnesį apvertė mano gyvenimą ir jausmus.
Mylėjau ir buvau mylima. Pasielgiau taip, kaip nepasielgtų nė viena moteris. Palikau vyrą, išėjau iš namų su lagaminu ir pasiėmiau automobilį. Sakoma, kad tai, kas prasideda greitai, greitai ir baigiasi. Netiesa.
Gyvenau pasakoje ir buvau pasakos princesė. Per du mėnesius buvo sukurtas mūsų bendras gyvenimas, namų jaukumas. Jis – mylintis ir rūpestingas žmogus, švelniai ir noriai pildantis svajones. Kava į lovą, bučinys išeinant į darbą, žinutė, linkinti geros dienos darbelyje.
Leidau sau viską: rūbai, gera kosmetika, kirpyklos. Viską, ko moterims trūksta.
Padėjau tašką. Palikau vyrą, su kuriuo 10 metų viską kūrėme. Dėl užsieniečio, kuri pažinojau mėnesį. Per tą mėnesį jis mane užbūrė ir žadėjo aukso kalnus. Stengėsi pažadus išpildyti ir įrodyti savo meilę ir norą būti drauge.
Laukiate, kol parašysiu, kuo baigėsi ši Pelenės pasaka?
Ji tęsiasi jau 3 metus. Esu mylima ir mylinti, laiminga. Be galo džiaugiuosi, kad taip drąsiai pasielgiau, nes jis – mano gyvenimo meilė. Žvilgsniu priverčia širdelę suvirpėti, bučiniu – nusišypsoti.
Noriu palinkėti moterims drąsos ir daugiau pasitikėjimo savimi. O savo gyvenimo draugui Danieliui noriu padėkoti už patį jausmą – meilę.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
