Tikriausiai daugelis pagalvos, kad rašysiu apie mokyklą, keiksiu švietimo ministrę ir visus, kurie prisidėjo prie to, ką mes turime patirti. Ir jūs beveik teisūs. Taigi, pradėkime...
Ligonineje esu jau kelios paros. Čia patekau dėl visiško išsekimo. O viskas prasidėjo prieš gerą mėnesį.
Grįžusi namo po 9 pamokų (4 kontrolinių) ir šokių repeticijos (tai buvo maždaug 19 valandą), jaučiausi labai pavargusi ir nusilpusi. Nuėjusi į virtuvę atsigerti, netyčia susvyravau ir nukritau. Greitai atsistojau, kol mama nepamatė, ir pasiėmusi obuolį nuėjau ruošti namų darbų.
Atėjusi mama aprėkė mane, kad jau antra para nieko nevalgau. Kad valgyt nesinori, o ir nėra kada. Taigi tą dieną prie namų darbų praleidau apie 5 valandas. Miegoti nuėjau apie 2 valandą nakties. Kitą rytą vėl atsikėliau 7 valandą ir jaučiausi nusilpusi. Ir taip kiekvieną rytą nuo rugsėjo vidurio.
Praeitą savaitę atėjau į lietuvių kalbos pamoką išbalusi ir visa drebanti. Mokytoja šmaikščiai pajuokavo, jog esu kažko pavartojusi. Buvo visiškai nejuokinga. Ji manęs paklausė kažko iš 10 klasės kurso, o aš neatsakiau, nes tiesiog neprisiminiau. Ir kur čia prisiminsi, kai galvoje sukasi įvairios datos iš istorijos pamokų, anglų žodžiai, biologijos sąvokos ir dar matematikos visokios funkcijos. Taigi, mokytoja mane aprekė.
Staiga pasijutau labai prastai ir pakilusi iš suolo norėjau nueiti į tualetą apsišlakstyti veidą vandeniu, bet mokytoja man uždraudė išeiti iš klasės. Taigi, aš apalpau.
Atsikėliau ligoninėje su lašeline. Daktarai liepė pailsėti ir išleido namo.
Žinoma, kitą dieną aš vėl ėjau į mokyklą, nes laukė 3 kontroliniai. Visą naktį mokiausi ir miegojau vos kelias valandas. Į mokyklą vėl atėjau išbalusi. Netyčia per biologijos pamoką vos neužmigau ir sulaukiau replikų iš mokytojos, jog visą naktį sėdėjau prie kompiuterio ir nieko neveikiau.
Tie žodžiai buvo lūžio taškas. Išėjusi iš pamokos tiesiog apsiverkiau, nes supratau, jog mokytojai neįžvelgia paprasčiausių dalykų ir savo replikomis mus žeidžia. Kaip jie gali mums sakyt, kad mes taip pavargę atrodom, nes vartojam kažką, nes nedarom namų darbų, o tik žaidžiam kompiuteriu?
Jeigu tik jie ateitų pas mane, jie pamatytų, jog, grįžusi po pamokų ir šokių repeticijos, aš užsidarau savo kambary ir zubrinu viską, ką jie liepia. Aš net nepamenu, kada paskutinį kartą savaitgalį buvau išėjusi į lauką pasivaikščioti, nes net savaitgaliais mums užduoda tiek, kad sėdi nuo ryto iki ryto, ir jiems atrodo vis tiek mažai.
Mano mama, išgirdusi daktaro žodžius, jog man visiškas išsekimas, ir aš galėjau netgi mirti, vos sulaikė ašaras. O paskambinusi mokytojai ir pasakiusi, jog aš mėnesį gulėsiu ligoninėj ir bandysiu atgauti jėgas ir prarastus 8 kg, sulaukė atsakymo, jog atsiųs žinutę, kokias knygas man reikia perskaityti. Mama taip pasiuto, jog visa ligoninė skambėjo nuo jos pikto tono.
Taigi, mokykla mus po truputį naikina. Amen.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
