Man 22 metai. Su vyrais santykiauju nuo 17 metų. Per 4 metus buvau nėščia net 5 kartus! Turiu 2 vaikus. Turbūt apie nėštumą ir apsisaugojimo būdus žinau daugiau negu 20 metų už mane vyresnės moterys. Tai man šitaip įprasta.
Man tenka saugotis net 2 apsaugos priemonėmis tuo pat metu. Mano giminei būdingas labai geras vaisingumas. Turiu giminaitę, kuri jau turi 16 vaikų. Nemanykite, kad nežinau apie apsaugos priemones. Patikėkite, vis ieškau efektyvesnės.
Pirmas pastojimas buvo po vaisingų dienų, nebaigus lytinio akto. Nėštumas buvo blogas, persileidau. Antras pastojimas buvo, kai po nesaugaus lytinio akto išgėriau „ekstra“ tabletę. Cha, nepadėjo. Susilaukiau dukros. Išsiskyriau su partneriu, tai metus neturėjau jokio lytinio akto. Žinoma, nėštumo irgi nebuvo.
Trečias nėštumas planuotas – su vyru turime sūnų. Ilgai neteko vargti: pažiūrėjom daugmaž vaisingas dienas, pasimylėjom likus iki vaisingų dienų 6 dienoms ir turime.
Ketvirtas nėštumas. Dėl streso namie vėlavo vaisingos dienos savaitę, tai pasimylėjusi nevaisingą diena ir vėl tapau nėščia. Dariausi abortą pagal daktarų terminus, 5 nėštumo savaitę. Dar daktaro paklausiau, ar tai pakenks vaisingumui. Jis atsakė, kad neturėtų. O galėtų, nepykčiau.
Po to įsidėjau spiralę. Ir ką jūs manote, padėjo? Ogi ne. Aš ir vėl tapau nėščia. Su vyru pasimylėjome 7 dienos iki vaisingų dienų ir net spiralė nepadėjo. Dėl visa ko net išgėriau tabletę. Bet atėjus mėnesinių dienai jų nėra, o testas teigiamas.
Ką tokiai moteriai kaip aš daryti? Išvis nesimylėti? Skaistybėje gyventi? Su vyru jau atitolome dėl baimės, kad galiu pastoti. Tai kaip prakeikimas yra. Ką, turiu gimdyti futbolo komandą ir gyventi iš pašalpų? Dabar, jei nebūtų vyro, nežinau, kur dėčiausi su 2 vaikais. Mano motinystės atostogų pinigai net nesiekia minimumo ir dar nuomojamą butą reikia išlaikyti.
Kaskart netekusi vaiko verkiu naktimis. Galvodama, kuo jis galėjo tapti. Bet kaip galiu į pasaulį išleisti gyvybę, kuriai valgyti negalėsiu duoti. Daktarai purto galvas, sako, kad yra moterų, kurios vargsta daug metų, jog susilauktų, bet man taip lengva, kad tai net po truputį mane žudo.
Esu priverta tartis su keletu daktarų iš karto. Siunčiama būnu ir į kitus miestus. Ieško kompromiso, kaip be operacijos sumažinti mano tikimybę pastoti. Ar tai normalu?
Diskutuoja apie uždraudimą abortų? Bet tai tik nuskurdintų daugumą moterų su tokia problema. Arba perpildytų globos namus. Pritaria uždraudimui daugiausia vyrai, bet ne jiems tenka tą skausmą pajausti. Jiems nėra apie ką diskutuoti.
Kai patys gimdys, tada ir galės kalbėti. Taip, tai irgi vyro vaikas. Bet, pagalvojus protingai, jei skirtųsi pora ar sutuoktinai, kam vaikai būtų užkrauti? Vyrams? O, ne. Moterims. O vyrai paskui kitus sijonus lakstytų.
Uždraudimas padidins riziką nelegaliems abortams, kuriuos jau ir taip darosi daug moterų. Negalite teisti manęs už tai, kad nenoriu paleisti gyvybės į badą. Visgi ne jums teks ieškoti, kaip vaikus išmaitinti.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
