Ištekėjus vyras dažnai išgerdavo ir mušdavo mane. Kiek kartų gulėjau traumatologiniame, sulaužytu žandikauliu. Ir visados jam atleisdavau. Maniau, kad myliu. O dabar nežinau. Jau 2 metus jis nesmurtauja. Pasikeitė, užsikodavo, daug dėmesio man ir vaikui skiria.
Sesuo gulėjo psichiatrinėje dėl depresijos ir bandymo žudytis. Mūsų tėvas ją prievartavo. Manęs jis nelietė. Jaučiu, kad esu neišgyvenusi daug jausmų savo tėvams ir vyrui. Bandžiau kreiptis pagalbos, bet labai sunku atsiverti svetimam.
Nors vyras ir geras dabar, dažnai pagalvoju, kad noriu palikti viską. Darbą, sūnų, tėvus, Lietuvą. Ir išvykti kažkur toli, pasislėpti. Esu gana išvaizdi ir sulaukiu daug dėmesio iš priešingos lyties. Bet per 12 metų niekada neiškeičiau savo vyro. O jis mane – ne kartą.
Ir tėvai sako, kad jeigu išsiskirsiu, nebūsiu jiems daugiau dukra. Mums nuo mažens kalama į galvas buvo, kad tokia moters dalia – kentėti.
Man reikia patarimo... Gal kas nors išgyvenęs kažką panašaus, gal turite patirties ir žinote, kaip elgtis tokiu atveju?..
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
