Man 38 metai. Gyvenu ir dirbu Olandijoje beveik 5 metus. Olandijos pilietybes priėmimas man labai aktualus, todėl, kad joje esu laisvas ir nediskriminuojamas darbe, aplinkoje. 2 metus gyvenu su partneriu – Olandijos piliečiu. Norime įregistruoti santuoką. Dėl diskriminacijos ir baimės Lietuvoje daug metų patyriau stresą, sveikatos problemas.
Išvykau iš Lietuvos dėl nepritekliaus, norėjau finansiškai padėti šeimai. Visada maniau, kad savo orientaciją slėpsiu iki mirties, bet gavęs daug olandų kolegų patarimų ir perskaitęs daug psichologinių straipsnių, nusprendžiau „išeiti iš spintos“. Taip ir nutiko.
Lietuva ir jos pilietybė man yra labai brangios. Aš čia gimiau ir augau, čia praėjo mano vaikystė ir paauglystė, čia – mano Tėvynė. Lietuvoje liko dalis mano artimiausių žmonių, du sūnūs, dvi buvusios partnerės ir tėvai. Jiems padedu finansiškai, bendraujame šiltai. Išlikome artimi, nepaisant skausmo dėl buvusių skyrybų. Jie visi mane suprato.
Lietuva, tu negali atimti mano šaknų. Man būtų taip skaudu! Prašau Lietuvos įstatymų kūrėjus keisti tai, kas gali skaudinti ne vieną Lietuvos pilietį. Kaip galima rinktis tarp meilės artimam žmogui ir meilės savo šaliai? Jei galėčiau, pasidalinčiau per pusę.
Mano partneris taip pat myli ir gerbia savo šalį, tačiau pamilo ir Lietuvą. Dažnai čia lankomės. Jis nori, kad aš tapčiau olandu. Turiu gerbti ne tik Lietuvos įstatus, bet ir artimo žmogaus norus.
Nesvarbu, kas benutiktų, visada aš Lietuvą ginsiu. Čia nėra „buvusi Rusija“, kaip dauguma europiečių mano. Pasak jų, Lietuva priklauso Rytų blokui. Skamba skaudžiai ir šaltai. Esą, Lietuva yra pilka ir purvina, tiesiog sovietų palikimas. Esą, čia nėra ką pamatyti.
Ne, Lietuvoje nuostabu ir to niekas neužginčys! Kiekvieną kartą, kalbantis apie Lietuvą su europiečiais, aš kovoju. Ir, manau, man tai sekasi. Lietuvą visi mano aplinkiniai, draugai ir kolegos olandai nori aplankyti ir pamatyti. Jie žiūri mano rodomas fotografijas iš Lietuvos labai noriai. Susidomėję klausosi mano pasakojimų. Didžiuojuosi, kad bandau iš visų jėgų Lietuvą viešinti ir jos garbę išlaikyti.
Siunčiu prašymą Lietuvos Prezidentei ir Seimui. Kurkite Lietuvą jausmais, ne išskaičiavimu. Tu gali įgyti kitą, papildomą pilietybę, už nuopelnus tai kitai valstybei. Bet juk neįmanoma prarasti savo šaknų. Jos įgimtos.
Lietuva pamažu nyksta... Linkiu Lietuvai būti vieninga, stipria, supratinga ir kovoti dėl savo žmonių!
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
