Jau skaičiau ne vieną moksleivių straipsnį, pasipiktinimą Lietuvos švietimo sistema, mokyklomis, vertinimais, egzaminais. Žinau, jog esu tik moksleivė, ir dar nežinau tam tikrų niuansų švietimo sistemoje, tačiau noriu kaip mokinė papasakoti apie tai, kas vyksta mano mokykloje (ir manau, kad mūsų mokykla nėra išimtis).
Bandėme šnekėtis ir su mokyklos valdžia, ir su rajono valdžia, bet buvome neišklausyti ir neišgirsti. Tikiu, kad metas kreiptis į visą Lietuvą.
Mano nuomone, pirmoji darbuotojų ir mokyklą valdančių žmonių pareiga – motyvuoti vaikus mokytis, veikti, kurti, organizuoti. Tuo mūsų mokykloje nei iš tolo nekvepia. Kiekviena mokinių idėja, renginys, veikla yra sutrypiami su žemėmis, nespėjus jiems net padoriai išsivystyti. O vėliau prasideda priekaištai, kad mokiniai aptingę, monotoniški, neveiklūs. Bet ar leidžia kas nors mums būti kitokiais?
Taip pat motyvuoti, sudominti savo dėstomu dalyku nesugeba ir mokytojai, kurie turėtų mums padėti surasti ateities kelią. Taučiau, kaip galima surasti dominančią sritį moksluose, jei gauni tik sausą informaciją, ją atkali ir atsiskaitinėji kontrolinį po kontrolinio? O kai kurių mokytojų bijai net klausti, nes ne tik būsi išdarkytas visų klasiokų akivaizdoje, bet dar ir dvejetuką dovanų į žurnalą įrašys.
Žinau, kad negalima tiesiog atimti iš žmogaus darbo. Tačiau kai tie patys mokytojai dėstė tavo močiutei (tą būtų galima pasakyti ir apie mokyklos įrangą, laboratorijos prietaisus, knygas), net juokas suima.
Jei šie mokytojai vystytųsi kartu su savo dėstomu dalyku, viskas būtų gerai. Bet dabar atsėdi gamtos mokslų pamokoje, nuvažiuoji pas papildomą mokytoją ir visą mokymosi laiką skiri tam, kad tau išdėstytų, ką tau klaidingai pasakė mokyklos mokytojas, ir ką tu išmokai, jau seniai užmiršta ir netikslu.
Taip pat tenka nusivilti, kai turime vokiečių kalbos pamokas, tačiau nei kabineto, nei padoraus mokytojo nėra. Tai koks tada mokinio pasirinkimas? Arba susitaikai su tuo, arba išeini ieškoti didesnio gėrio į kitą mokyklą.
Kaip mes galime būti aktyvūs, jei mokytojai nerodo pavyzdžio? Neseniai mokinių taryba organizavo labdaros koncertą. Nesulaukėme nei moralinės, nei piniginės paramos iš mokyklos darbuotojų ir valdžios. Viską darėm iš savo kišenės ir su gerų, su mokykla nesusijusių žmonių, pagalba.
Viena mokinė iš savo santaupų tam skyrė daugiau kaip šimtą eurų. Gal jums tai pasirodys nedidelė suma, tačiau moksleiviui, kuris neturi nuolatinio pajamų šaltinio, tai yra didžiuliai pinigai. Susirinko profesionalūs muzikos atlikėjai ir renginys buvo labai nusisekęs, tačiau iš 50 mokytojų atėjo tik 2, nors visi buvo asmeniškai pakviesti. Argi ne šauniai mokytojai palaiko mokinius?
Taip pat šiais metais mūsų mokykloje buvo suremontuota sporto salė. Mokiniai už tai yra labai dėkingi, nes senojoje bijodavo įlūžti pro grindis, tačiau kas iš tos salės, jei mums net neleidžia ja naudotis? Ten neberengiami jokie renginiai, mokiniams nebegalima rengti diskotekų, karnavalų ir kitų pasibuvimų.
O kai pagaliau priprašėme padaryti muzikos vakarą su gitaromis, prižadėdami, kad visi bus su kojinėmis, valdžia mums davė pusantros valandos, nes po to į salę ateina jos nuomininkai, o juk mes, mokiniai, tai jiems nemokame nuomos, todėl ką mums ten ir veikti? Sunešk, išnešk aparatūrą ir va – renginiui pusvalandis. Tuomet paaiškinkit, kam apskritai tą salę remontavot, jei dabar į ją nebegalima įeiti?
Apie valgyklą ir biblioteką taip pat negaliu nutylėti. Bibliotekoje nieks nesilanko ir tam yra priežastis. Negali liesti knygų ir prie jų artintis. Turi tiksliai žinoti, kokios knygos ieškai ir būti psichologiškai pasirengęs, jog būsi aprėktas bibliotekos vedėjos. Tad likit sveikos, knygos.
Valgykloje už bandelę sumoki daugiau kaip pusę euro. O iš buvusių mokinių girdi, kaip jų laikais už bandelę 0,20 Lt mokėdavo. Aš suprantu, kad su euru kyla kainos, bet tikrai ne tokiu greičiu, kaip mūsų valgyklos maisto kainos, nepaisant to, kad neskiri – kepsnį valgai ar kartono gabalą. O kur dėtis? Ir tenka misti tuo valgyklos „maistu“.
Kiekvienais metai verkiama, kad ateina vis mažiau mokinių. O ko galima tikėtis, kai mokykloje tokia padėtis. Kai mokiniai neišklausomi, ujami ir neskatinami mokytis bei kažko siekti?
Mes esame viena iš tų dalių, be kurios mokyklos nebūtų. Mes esame viena iš tų dalių, kuri kada nors bus Lietuvos ateitis. Bet dabar sunku matyti šviesą visoje mokyklos sistemoje, kai mokiniai iš mokyklos vargu ar išsineš laimingų prisiminimų. Galiausiai ieškos kažko geresnio, ir šviesiausią ateitį matys už Lietuvos ribų, kur, pripažinkime, mokykla yra žymiai labiau gerbiama įstaiga, o mokiniai lengviau atranda save.
Bijau, kad tokia padėtis privers streikuoti ne tik mokytojus, bet ir mokinius. Aš labai bijau, kad mokinių situacija tokiose mokyklose kaip mano,greitu laiku nepagerės. Todėl kreipiuosi į visus jus anapus ekranų, tikėdamasi, kad atsiras asmenų, kurie paskatins ir paspartins mokinių padėties gerinimą tokiose mokyklose kaip mano.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
