Iš pradžių jis buvo romantiškas, dovanojo gėles. Prieš draugaujant rašė, kad guli ligoninėje. Bet nežinojau, dėl ko. Apsigyvenus kartu labai patiko, kad viskas buvo pagal mane, tvarkėsi, nedingdavo naktį, kartais ėjom pas draugus. Net gaminau jam valgyti, nors šiaip negaminu.
Buvo problemų tik dėl lovoje ir labai nepatiko jo tėvai. Sekso jis neužsimanydavo pirmas, aš visada norėdavau labiau. Net sakė, kad romantiška būtų nemiegoti iki vestuvių, bet man taip netinka. Esu įsitikinusi, kad viskame reikia išbandyti žmogų. Jeigu nebūčiau jo provokavusi, gal būtume nesimylėję. Tas labai nepatiko, nes mėgstu jausti, kad manęs nori.
O tėvai tai atskira istorija. Lenkai ir nemoka lietuviškai, aš nemoku rusiškai, tai net nesusišnekėjom. Nuvažiavus į svečius tik jis su jais kalbėdavosi, ir motina visada buvo pikta. Žinau, kad jai nepatikau, bet kaip įrodysi? O jis motinos visada klausė ir dėl visko skambindavo pasitarti. Tai labai erzino. Bet negalvojant apie šiuos dalykus, buvo gerai maždaug pusę metų.
Vasaros pabaigoje jis pasidarė keistas. Pareinu namo, randu gulintį ant grindų. Klausiu, kas yra, sako, kad daug minčių ir negali atsikelt. Po pusę dienos neidavo į dušą, sakė, kad bloga nuotaika. Susipykus vieną kartą net apsiverkė. Bet nesakė, kas yra.
Paskui paaiškėjo, kad depresija, ir kad reikia vėl gultis į ligoninę. Buvau šokiruota, nes nėra lengva, kai tavo vaikinas psichiatrinėje.
Kai paguldė, jam jau buvo visai blogai, sakė, kad mintyse girdi raginimus blogai elgtis, mato žudynes, prievartą. Aš jį lankiau kasdien, bet buvo vis baisiau. Nuėjau pasikalbėti su jo daktare, kuri man pasakė, kad jis nepavojingas, tik sutrikęs ir kankinamas įkyrių minčių, bet tai tik mintys. Ji sakė, kad tikriausiai dėl neigiamų minčių ir mylėtis nenorėjo, tik nepasakė.
O jūs būtumėt tuo patikėję? Žmogus šneka apie nužudymus ir sapnuoja, kad prievartauja kitas moteris, o jūs galvojat, kad nesvarbu, nes nepavojingas?
Labai negražu tokioje situacijoje palikti žmogų. Ir baisu, kad ko nors sau nepasidarytų. Dar norėjau stengtis dėl meilės, bet apsisprendžiau po vieno įvykio.
Po savaitės ligoninėje eilinį kartą atėjau aplankyti. Jis atrodė laimingas ir pasiūlė pasivaikščioti. Išėjom į ligoninės parkelį, prisėdom, ir pasakė, kad sapnavo keistą sapną. Papasakojo, kad sapne pasiėmė didelį kastuvą ir mus abu užmušė, tai net nusijuokiau, nes neįmanoma su kastuvu ir savęs užmušti. Bet jis sakė, kad sapne taip buvo – užmušė mus abu su kastuvu, kad nesikankintume.
Aš pasakiau, kad visai nesikankinu, o jis toliau įtikinėjo, jog abu kankinamės. Tada rimtai išsigandau.
Tą pačią dieną grįžau vakare į ligoninę, atidaviau jam raktus, pasakiau, kad draugė mane su daiktais pasiims, iki kol jis grįš namo. Nesuprato manęs, klausė, kaip toliau gyvens, bet nesigręžiojau atgal. Vestibiulyje sutikau jo tėvus, žiūrėjo į mane kaip visada. Paprastai atsisveikinau ir išėjau.
Aišku, aš nežinau, kuo jam baigėsi. Bet džiaugiuosi ištrūkusi, nes nežinia, kuo būtų pasibaigę. Linkiu kitoms būti atsargesnėms ir pastebėjus, kad vaikinas elgiasi keistai (kad ir nenori sekso), geriau skirtis iš karto.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
