Su pirmu vyru gyvenau beveik 10 metų. Tikėjausi, bandėme, deja... Išsityrus paaiškėjo, kad tai jo kaltė... Tai buvo pirmaisiais santuokos metais. Daktarai tikino, kad po operacijos ar naudojantis dirbtiniu apvaisinimu būtų įmanoma turėti vaikelį. Bet tai pinigų trūkumas, tai laiko stoka... Tempėm gumą ir dabar dėl to save labai graužiu.
Bėgant metams su vyru nejaunėjome. Išvykom į užsienį. Gyvenimas nusistovėjo. Tada pareiškiau, kad atėjo laikas kažką daryti ir susilaukti vaikelio. To jau laukiau beveik 7 metus. O mano žmogus, kurį be galo, be krašto mylėjau, aukojau savo jaunystę ir stengiausi dėl namų jaukumo, pareiškė, kad jis per senas turėti vaikų...
Tą dieną mano gyvenimas sudužo į daugybę mažų šukių.
Išėjau taip, kaip stoviu, nieko nepasiėmiau. Tik drabužius ir asmeninius daiktelius. O baldai, kiti daiktai, viskas, kas buvo užgyventa per tuos metus, liko ten... Mano senuosiuose namuose, kuriuos dabar jis dalijasi su kita moterimi. Sakė, kad mane visada mylės, bet jau po mėnesio nuo mano išėjimo ten atsirado kita...
Savo gyvenimą lipdau iš naujo su nauju žmogumi. Jis man reikalingas, bet aš niekaip nesuprantu, kodėl aš jam reikalinga.
Kuriam ateitį, planuojam. Bandom susilaukti vaikelio... Ir štai vėl bėda. Niekaip neišeina. Kodėl ir už ką mane šitaip baudžia likimas? Ar kažkas aukščiau mūsų mano, jog aš būsiu bloga mama? Kodėl tie, kurie nenori ar jiems dar ne laikas, laukiasi, o aš?.. Ką padariau, kuo nusikaltau, kad dabar taip turiu kentėti?..
Padėjau visiems ir visada, niekada nežiūrėjau savęs. Sunkiai dirbau visą savo gyvenimą – dėl mamos, vyro, artimųjų...
Ar aš taip ir neišgirsiu to švelnaus žodelio „mamyte“? Ar niekada nepajusiu savo kūdikio rankučių apkabinimo? Kasnakt užmiegu gailėdama savęs. Rytą einu į darbą, dirbu, bet vis kankina mintys: ar taip ir liksiu gyventi niekada nepavadinta „mama“...
Dabar jau net bijau eiti pas gydytojus. Bijau išgirsti verdiktą – per vėlu. Sakysit, pati kalta, kad tiek laukiau... Taip, aš kalta. Bet juk viltis miršta paskutinė...
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
