Žinau, nes esu vienas iš tų, kurie „turi gražią žmoną, suaugusius vaikus, didelius, išpuoselėtus namus ir gerai apmokamą darbą“. Ir turėjau keletą ištekėjusių meilužių.
Su kolegomis mes jas vadindavome „buitinėmis prostitutėmis“, nes jos atsiduoda ne už konkretų atlyginimą, o už vakarienę kavinėje, puokštę gėlių, sutvarkytą tvorą, nupjautą žolę ar tiesiog už didesnį nei sutuoktinio skiriamą dėmesį. Kad niekas nesuprastų, suvestinėje rašydavome „B.P.“
Kyla įtarimas, kad rašinio apie virtualią meilę autorė yra viena iš B.P. Jos pilnas paniekos laiškas primena atstumtos moters raudos ir pykčio kokteilį. Netikiu jos dora aureole. Atėjo į pasimatymą, prisileido vyrą per sulenktų rankų atstumą, leidosi bučiuojama, o visai Lietuvai aiškina, kad nieko nebuvo. Tikrai geras vyrukas pasitaikė, jeigu jau pirmą vakarą leidosi ir palaižoma, ir pagraiboma.
Neabejoju, kad viskas buvo, kas turi būti. Bet vyrukas, vietoje pratęsimo, iš mandagumo parašė keletą žinučių, meilės laiškelių, o pajutęs kažką negero – dingo. Tai ponia iš nevilties berneliui apie save viešai priminė. Galiu iš patirties pasakyti, kad ištekėjusi meilužė yra gera, kol neįsimyli. Vargas bus tam vyrui, kuris, pražiopsojęs tą momentą, nespės laiku pabėgti.
Normali moteris viešai nepasakoja apie savo romaną, o tyliai myli sutuoktinį, vaikus ir kaimyną.
Turėjau tokią ramią. Visai netyčia „pakabinau“. Vieno vakarėlio pradžioje padeklamavau Aleksandro Puškino eilėraštuką, baigiantis vakarėliui – Adomo Mickevičiaus, ir ji ištirpo, nes jos vyras temokėjo „Eglutė skarota, eglutė žalia“.
Literatūros dėka gavau viską, ko tik norėjau. Visa bėda, kad kas kartą turėdavau ką nors naujo padeklamuoti. Kai atsibodo kalti atmintinai eiles, pabėgau. Nors moteris buvo „su literatūrine vinute galvoje“, bet apie meilės romaną viešai neskelbė. Ko triukšmauti, juk aš jos neprievartavau, pati niurktelėjo į mano glėbį.
Po kiek laiko sutiko mane su žmona parfumerijos parduotuvėje, tai nepuolė akių draskyti, o lyg netyčia parekomendavo manajai kvepalus, kuriuos pati naudojo.
Kita buvo tokia graži, kad jau pirmą vakarą ją pamilau ir pamylėjau. Matyt, per gerai pamylėjau, nes po to prie darbo laukdavo. Tekdavo viršvalandžius sėdėti ar per vyrų tualeto langą sprukti. Gerai, kad išvykau į ilgą užsienio komandiruotę.
Bet specialiai dėl jos teko susikurti naują elektroninio pašto adresą. Visas okeanas jausmų suplaukė į mano pašto dėžutę, o kai pasakiau, kad paštas perpildytas ir nebėra vietos jos meilės bangoms, tai pažadėjo vieną viską griaunantį megacunamį nusiųsti mano brangiajai.
Nežinau, ar siuntė, bet brangioji nieko neminėjo. Ir grįžęs namus radau nesugriautus. Matyt, ta banga išsikvėpė, kol atsirito iki mano gimtosios pakrantės.
Neįsivaizduoju, kokį gilų pėdsaką turėjo palikti vyrukas ponios širdyje, kad ši taip desperatiškai juodintų visą vyrų giminę. Juk mes nekalti, kad jūs ateinate į pasimatymą, koketuojate, gulate į lovą ir mylite. Kiek supratau iš rašinėlio, tas iškoneveiktas vyras jūsų nepačiupo viduryje gatvės, nenusitempė į tamsų kampą, nepradėjo jūsų minkyti ir laižyti.
Pasakymas, kad „mėgstu stebėti, provokuoti, bet neduoti“ – savo sąžinės apgaudinėjimas. Jei stebite, reiškia, galvojate, jei provokuojate, reiškia, norite, o jei norite, tai anksčiau ar vėliau ir duodate. Kaip viskas aišku ir paprasta. Kam tos „aukštos mintys“ apie savo dorovę?
Atėjo, suviliojo ir visiems garsiai aiškina, kad ji šventa. Juk, manau, sutiksite – ypač moterys – kad moteris viešai nesigiria savo romanais, nesvarbu, kokio lygio jie būtų.
Na, suprantu, kai nesąmonę iškrečia nuoširdžiai, jaunatviškai, aistringai ir nesavanaudiškai įsimylėjusios, dar netekėjusios moterys. Tai yra atleistina. Bet tokių ištekėjusių moterų kaip ši rašytoja reikia saugotis. Visa bėda – kaip jas atskirti?
Jai, matyt, pakliuvo labai patyręs vyras. Jau pirmą vakarą pajuto (ir neapsiriko), kad gali kažkas negero būti. Gerbiu tokius.
Nors ir aš turiu nemažai patirties, daug ištekėjusių moterų mylėjau, mane jų daug mylėjo, tebeturiu „gražią žmoną, suaugusius vaikus, didelius, išpuoselėtus namus ir gerai apmokamą darbą“, bet nesu tikras, kad po pirmo bučinio į ausį pajusčiau gresiantį pavojų ir numatyčiau pasekmes.
Ačiū poniai už šį rašinį, parodantį, ko gali imtis atstumta, pamesta, ištekėjusi meilužė. Dabar vyrai bus atsargesni ir apdairesni.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
