Gyvenimui pasikeitus, šalia manęs atsirado vyras tarsi iš „kitos planetos“. Aišku, man taip pradžioje neatrodė, nes siejo darbo reikalai. Na, gražus, akių nedrasko – vadinasi, viskas gerai.
Aš turėjau su juo praleisti pusę darbo dienos. Ką reiškia praleisti – dirbti. Bet vieną kartą per savaitę (ir tas pusdienis man sudarė apie jį gerą įspūdį). Jo asmenybė man sujaukė protą. Ne tik gražus – jame aš nemačiau jokių trūkumų, visose situacijose jis buvo „superinis“.
Aš žinojau, kad jis vedęs, iš jo veiksmų, minčių ir darbų supratau, kad jis – šeimos žmogus. Daugelis darbo kolegių bent akimirkai norėdavo atsidurti šalia jo. Ne plevėsa – ką reiškia, ne plevėsa, – aukštumų pasiekęs žmogus, rimtas žmogus... Gal dėl to.
Kiekviena darbo diena su juo man sujaukdavo protą (aišku, aš atsakinga darbuotoja, tai dirbau rimtai). Po kurio laiko aš nebegalėjau ramiai miegoti naktimis, mintys apie jį nepaliko manęs, aš prisisvajodavau visko – kaip liečia, kaip apkabina...
Per savo atostogas aš pailsėdavau, bet vėl reikdavo grįžti atgal, darbas tęsėsi. Pasitaikius progai aš norėdavau paliesti bent jo ranką, norėjosi, kad visada kartotųsi praėjusi diena ir sapnai. Mintis, kad ateis laikas, kai su juo nereikės dirbti, man kėlė baimę.
Eilinė darbo diena, darbo reikalai – bet ta diena niekaip neužsimiršta mano galvoje. Šalia stovi svetimas vyras, kuris kvepia, gražus, protingas, svetimas... Ne mano... Bet kodėl prisiglaudęs? Kelios akimirkos – ir nėra, dingo, kaip debesėlis, o jausmas liko.
Aš daviau įžadus vyrui, visada buvau ištikima (ir šiuo metu likau tokia), bet jis – na, tas, iš kitos planetos, – man taip patiko. Tas žvilgsnis... Drugeliai skraidė pilve, ir bent vienas žingsnis... Bet jo nebuvo.
Praėjus dvejiems metams, mes vis dar dirbam kartu, aš negaliu sujaukti kitos šeimos gyvenimo, o ir manau, kad jis nesileistų sujaukiamos kitos. Tik ožka gali išsivesti iš šeimos ožį. O ir kiti dalykai – mano žmogus, su kuriuo praleidau tiek metų... Jau nemyliu? O atsakymas kur?
Jis toks ir liko, kokį pamačiau: gražus, geras, mielas, tvarkingas, puktualus, teisingas. Čia tik smulkmena, jis bet kokiu atveju man padės. Jis tebevaro mane iš proto (aš, aišku, laikausi, to nerodau). Tas gerai, kad aš jau brandi moteris, jis 5 metais jaunesnis.
Pasiliksiu šitą jausmą sau (na, ne tik sau – ką tik pasidalinau), nenoriu, kad jis išblėstų. Tas jausmas – toks mano širdžiai mielas.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
