Esu paprasta mergina iš mažo Raguvos miestelio. Turiu negalią. Man 15 metų, esu aštuntokė. Mokytis sekasi neblogai. Bet nesu moksliukė.
Pastebėjau, kad daugeliui žmonių rūpi tik jų „viršelinis“ grožis, o kas slepiasi po juo, jau nesvarbu. Manau, kad man nereikia nepakartojamo „viršelinio“ grožio tam, kad būčiau laiminga ir jausčiausi mylima. Manau, tam tikri tipai mokyklose neegzistuoja. Neegzistuoja moksliukai, mokyklos karaliai, princesės ir visi kiti išgalvoti personažai mokiniams.
Mokykloje turiu vieną draugę – Saulę. Ji yra mano geriausia draugė, žmogus, su kuriuo galiu pasikalbėti apie tokius dalykus, apie kuriuos šiuolaikinis jaunimas nesikalba arba kalbasi sulaukę trisdešimties. Saulė yra draugiška, gera ir nuoširdi. Visada besišypsanti ir šviečianti kaip ta tikroji saulė danguje. Prisipažinsiu – niekada neturėjau tokios draugės, kokią turiu dabar.
Tačiau iš nepažįstamų dažnai sulaukiu klausimų: „Ar tau nesunku gyventi su negalia? Ką tu gali padaryti su tokiomis mažomis rankytėmis? Kaip jautiesi, būdama neįgali?“
Nusijuokiu ir atsakau – man nesunku. Jaučiuosi gerai, esu laiminga. Mano mažos rankytės sugeba viską. Nesijaučiu neįgali. Dėl šios mažos nelaimės man nė kiek neskauda širdies. Juk negalia gali tapti pačia didžiausia galia, tiesa?
Per gyvenimą einu šypsodamasi, kad ir kokios blogos mintys mane kamuotų. Esu be galo laiminga, kad turiu galimybę gyventi, rašyti, bendrauti su įvairiais žmonėmis, fotografuoti, savanoriauti ir bendrauti su nuostabiomis bibliotekos damomis.
Ateityje svajoju rengti įvairius renginius, rašyti knygas, padėti žmonėms, kalbėti viešai įvairiomis temomis prieš vis skirtingai gražią auditoriją, kurti filmus ir statyti spektaklius. Dar svajoju turėti senelių ir vaikų globos namus, neįgaliųjų ir savanorystės centrus, radijo stotį ir biblioteką.
Planuoju parašyti knygą apie gyvenimo ir meilės prasmę, įsivaikinti vaiką iš vaikų globos namų, nes noriu suteikti gerą gyvenimą dar vienam, kuris jo trokšta.
Žinau, tokių dalykų reikia nusipelnyti, niekas nieko ant lėkštutės niekam nepadės.
Mano didžiausi privalumai yra atvirumas ir netobulas iškalbingumas. Mokykloje lankau psichologijos užsiėmimus. Jie padeda įgauti pasitikėjimo savimi, labiau pažinti ir atrasti save bei išmokti kovoti su patyčiomis.
Taip pat domiuosi filosofija, psichologija, fotografija, istorija ir įvairiomis knygomis. Man patinka muzika, aš sakau, kad muzika nuvalo nuo mūsų kasdienio gyvenimo dulkes.
Už viską esu dėkinga savo mamai, tėčiui ir seneliams. Džiaugiuosi tuo, ką turiu šiandien. Būna naktų, kai nemiegu, o užsimerkusi kuriu savo pasaulį ir gyvenimą tokį, kurį norėčiau perkelti į realybę.
Tegul mano ir jūsų svajonės pildosi.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
