„Tai – vienas iš mano talismanų, – aiškinu. – Jis saugo nuo avarijų.“
„Nesąmonė! – dažniausiai išgirstu. – Prietarai!“
„Kam prietarai, o kam ir ne“, – atsakau nesiginčydama ir žinodama, kad jeigu tiems, kas netiki, pradėsiu kažką pasakoti ar įrodinėti, jie mane paprasčiausiai išjuoks arba palaikys išprotėjusia. O aš nesu nei keista, nei išprotėjusi. Aš tiesiog tikiu stebuklais.
Šį kryžių ir mažą Marijos statulėlę (pirkti Šilinėje per atlaidus) man padovanojo mirštanti mama su žodžiais: „Lai jie tave saugo.“
Kryžių pakabinau automobilyje, o Marija papildė mano talismanų kolekciją, kurią nešiojosi savo rankinėje. O ten turiu dar tokius talismanus: akmenėlį, Ganešą, vieno dolerio kupiūrą, 4 euro centų monetas, Hamsą ir angelą. Visi šie daiktai yra skirti apsaugai nuo bėdų arba sėkmei pritraukti.
Akmenėlį padovanojo jauniausias sūnus dar būdamas kokių penkerių metų. Atsimenu, parsinešė jis jį namo, pašildė rankose, papūtė ir padavė sakydamas: „Dabar jis tave saugos.“ Nuo to laiko su juo neišsiskiriu, tikėdama pranašiškais vaiko žodžiais.
Ganešą nusipirkau pati. Vienu metu labai domėjausi induistų religija. To domėjimosi pasekmė – tikėjimas, kad indų sėkmės dievas Ganeša pritraukia sėkmę.
Vieno dolerio kupiūrą piniginėje nešiojosi tam, kad pritraukčiau daugiau pinigų į savo piniginę. Kažkur perskaičiau, kad šis masonų simbolis padeda tą padaryti.
O jeigu pastarasis talismanas netyčia suveiktų ir piniginėje atsirastų daugiau pinigų, be abejo, iškart prireiktų ir kitos apsaugos – nuo žmonių pavydo. Tuo aš taip pat pasirūpinau. Prie savo piniginės prikabinau delno formos žydų amuletą Hamsą, kuris ir skirtas būtent tokiai funkcijai atlikti – apsaugoti nuo nužiūrėjimo ir nesėkmių.
Turiu ir dar vieną talismaną pinigams pritraukti – keturias euro centų monetas. Jas radau šventoje vietoje – Sinagogoje. Bučiau visai nepakėlusi tų centų, bet ten buvusi močiutė liepė pakelti ir išsaugoti. Sakė, tokioje šventoje vietoje rasti pinigai yra šventi ir gali padaryti mane turtinga.
Beje, ta pati močiutė išmokė mane nešioti ant rankos ir raudoną siūlą, apsaugantį nuo piktų dvasių ir kitų pavojų. Ji pati tokį nešioja. Ši tradicija kilusi iš Kabalos – viduramžių žydų filosofijos.
Angelo talismaną su širdelėmis padovanojo gimtadienio proga vyriausias sūnus, nes mano antras vardas yra Angelė. Prikabinau juos prie automobilio raktų – tegul saugo mane nuo avarijų.
Bet didžiausio savo talismano nesinešioju rankinėje. Jis kabo mano miegamajame. Tai mano pieštas Marijos paveikslas. Tikėjausi jį padovanoti mamai su viltimi, kad jis padės jai pasveikti nuo mirtinos ligos. Tačiau nespėjau. Mama mirė anksčiau nei užbaigiau piešti.
Nors paveikslas ir nėra tobulas, nes paskutinį kartą teptuką laikiau tik mokykloje, bet užtat jis yra stebuklingas – išpildo visus mano norus! Kai prispaudžia kokios bėdos, prieinu prie jo, nuoširdžiai paprašau pagalbos, pasimeldžiu ir noras išsipildo! Neįtikėtina! Bet tikrai išsipildo!
Nežinau, kaip tai veikia ir kodėl. Bet veikia! Gal todėl, kad piešdama sudėjau daug jausmų ir vilties? Nežinau.
Kartais pamąstau, ar jis galėtų padėti ir kitiems žmonėms?
Paeksperimentuokite. Pabandykite žiūrėdami į mano pieštą Marijos paveikslą ko nors paprašyti – tik nuoširdžiai prašykite, sukalbėkite maldą ir gal tikrai įvyks stebuklas – paveikslas padės ir jums, jūsų norai irgi išsipildys!
Ar aš esu laiminga, tikėdama talismanais? Taip. Labai! Nes visada smagu žinoti, kad kažkas ten iš aukščiau padeda siekti tavo svajonių – gyventi saugiai, sveikai ir laimingai.
P.S. Vyras kartais šaiposi iš mano pomėgio nešiotis talismanus. Sako, įsimesk į rankinę dar ir Dalios Grybauskaitės portretą. Gal, sako, jis padės tau surasti Lietuvoje geriau apmokamą darbą.
Gal jis teisus? Gal būtent tokio talismano iki pilnos laimės man ir tetrūksta?
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
