Esu dar jauna ir, kaip paaiškėjo, naivi... Mėnesinių metu vyras elgdavosi su manimi kaip su mirtina ligone, glostydavo pilvą, nešdavo šokoladukus, rūpindavosi ir neleisdavo iš lovos keltis. Jaučiausi saugi ir rami it vaikystėje. Tarsi būčiau už mūro sienos. Tikėjau, kad tai – puikaus būsimo tėvo ženklai...
Deja, pastojus viskas pasikeitė. Moteriškėjantis kūnas ir besikeičiančios mano nuotaikos mano mylimąjį vertė gūžtis. Seksas dingo. Jis dar bandė teisintis, kad nenori manęs užgauti, bet jo akyse mačiau pasibjaurėjimą.
Kai užeidavo kasrytinis vėmimas, sulaukdavau pastabų, kad kažką darau ne taip ir turėčiau gerti vaistus. Vaistus jis man pasiūlė ir dėl priaugtų 15 kilogramų. Aš jam siūliau kartu eiti pas ginekologę, kad gydytoja paaiškintų apie moters organizmo procesus, bet jis nesutiko. Nematė tam reikalo.
Blogiausia, kad pati nedirbu... Vyras geras IT specialistas, nemaniau, kad kada ko stokosime. O dabar jaučiu, kad tik laiko klausimas, kada sužinosiu tiesą. Visus faktus. Nes esmę nujaučiu.
Žinau, kad kažkas vyksta. Kol vyras maudėsi, jo telefonas vibravo nuo buvusiosios skambučio. Moters, kurią jis buvo prisiekęs pamiršti po to, kai daviau ultimatumą.
Tiek daug klaidų padaryta. Ar visos mano? Galbūt...
Šiuo metu sūpuoju 4 mėnesių kūdikį. Atrodytų, tikra palaima... Bet vaikui užmigus, norisi vyro šilumos, o jis jau seniai išsikraustė miegoti į darbo kambarį. Nesitikiu būti suprasta. Kiekvienas kenčia savaip. Tikiuosi, bent jau užrašius popieriuje man palengvės.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
