Kovinės aplinkinių kiemų katės mūsų naujai šeimos narei nebuvo draugiškos. Vos išleidi į lauką, jau, žiūrėk, grįžta sukandžiotomis letenėlėmis. Sutinsta, skauda – ir vėl pas veterinarus antibiotikų.
Savo katę visada vežiau į Vilniuje žinomą veterinarijos kliniką. Pasirinkau ją, nes arti namų ir pagal sutartį su prieglauda jie suteikė kelių procentų nuolaidą. Kainos iš tiesų kandžiojasi, bet ne itin dažnai lankantis galima kentėti. Subrendusi katė išmoko apsiginti ir su veterinarais reikalų neturėjau.
Neseniai mano katei nutiko nelaimė. O tada ir paaiškėjo, kad nuojauta apie nežmonišką veterinarų lupikavimą pasiteisino 200 procentų.
Kaskart kai grįžtu iš darbo, katė, jei būna lauke, mane pasitinka prie durų. Tačiau tą vakarą prie durų jos nebuvo. Sutemus neužšoko ant palangės iš lauko pusės, kaip jai buvo įprasta. Vakare išėjusi šaukiau, bet globotinė taip ir nepasirodė.
Kitą rytą turėjau labai anksti į stotį nuvežti dukrą. Prieš išvažiuodama dar šūktelėjau katės vardą. O grįžusi pamačiau kraupų vaizdą.
Katė tupėjo netoli durų ir kniaukė, bet jokio garso nebuvo. Kai pakviečiau vardu, bandė eiti, bet pargriuvo. Kailis buvo šlapias, nešvarus ir dvokė.
Veterinarijos klinikoje atliko kraujo tyrimus. Paaiškėjo, kad katė apsinuodijo – pažeisti inkstai ir kepenys. Bet ne žiurknuodžiais, nes nuo jų prasidėtų nesustabdomas kraujavimas. Matyt, voliojosi kažkur, kur pribarstyta kažkokių chemikalų, o tada laižė kailį ir prisilaižė. Dėl pažeistų organų nelaiko šlapimo, bet galbūt dar pagis.
Pirmą dieną už lašelinę, antibiotikus, kraujo tyrimus ir vienos nakties nakvynę sumokėjau 60 eurų. Dar padoriai suplojau specialiam ėdalui, tausojančiam pažeistus organus. Na, ką darysi. Pinigai nemaži, bet negi paliksi savo gyvūną dvėsti. Aišku, kad ne.
Kitą dieną atvažiavusi atsiimti katės išgirdau, kad lašinti lašinę ir leisti antibiotikus teks dar 5 dienas. „Kainuos apie 10 eurų“, – pridūrė klinikos darbuotoja. Sekundę šmėstelėjo mintis, kad čia kaina už 5 dienas. Naivuolė.
Kitą dieną lašintis fiziologinį skystį ir leistis antibiotikų katę vežė vyras. Sumokėjo 18 eurų, nes, kaip jam paaiškino, be vaistų dar naudojamos ir priemonės – švirkštai, pirštinės, vienkartinės palutės...
Supykau ir dar kitą dieną važiavau pati – juk man ne taip žadėjo! Daug nesutaupiau: šįkart paprašė pakloti 15 eurų.
Sakau tai merginai: „Juk minėjote, kad bus apie 10 eurų.“
„Tai aš ir sakiau, kad ne 10, o apie 10“, – nepatenkinta atrėžė.
Na ką. Sukandę dantis sumokėjome ir vieną mėnesį pasispaudėme. Katės gydymas mums kainavo apie 150 eurų. Už tiek skurstantis žmogus galėtų maitintis gana ilgai. Jeigu tiek neturi, rinkis, kas dvės, – tu ar tavo augintinis.
Vieną iš tų klinikos lankymo dienų ten mačiau senutę, atvedusią savo šuniuką su kažkokiu augliu. Veterinaras jai aiškino, kad reikia gyvūną gelbėti, operuoti. Kainuos šimtą kažkiek eurų. Mačiau, kaip tos senutės akyse įsiplieskė siaubas ir ji atsakė: „Gerai“.
Ir vis pagalvoju – o ką tą mėnesį valgė ji?
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
