Kur tau. Buvau karštai įsimylėjusi. Jis buvo tiesiog svajonių vyras, rodė man dėmesį, visur ir viską darėme kartu.
Bet po pusės metų draugystės jam kažkas atsitiko. Jis pasikeitė, tapo aršus, pradėjo dažniau išgerti. Staiga pasijutau nebereikalinga jam. Jis išeidavo, grįždavo po dviejų parų.
Tai tęsėsi ilgai, kol aš pasidariau nėštumo testą. Jis buvo teigiamas. Iš karto pasakiau vyrui, o jis apsidžiaugė ir sakė, kad jo svajonė išsipildė. Aišku, mano šeima nėštumą liepė nutraukti. Bet aš nepasidaviau.
Nėštumo metu jis kurį laiką buvo tik su manimi ir mane kibindavo. Bet aš vyrui negalėjau suteikti to, ko jis norėjo. Tada jis vėl dingdavo, nekeldavo ragelio... Kai vėl atsirasdavo, sakydavo, kad buvo pas tėvus ir ten ale užbaliavojo.
Aišku, aš jam atleisdavau. Kol vieną kartą patikrinau jo telefoną...
Žinučių jame nebuvo, viskas buvo ištrinta. Bet jis nežinojo, kad galiu patikrinti skyrelį „dažniausiai naudojami adresatai“. O ten tik vienas ir tas pats numeris – jo buvusios merginos. Aš jam nesakiau, kad patikrinau. Jis mane pabučiavo ir išėjo. Iškart jam parašiau žinutę.
Jis sugrįžo ir pradėjo ant manęs šaukti – neva aš nusikalbu ir nieko panašaus nevyksta. Tada trenkė man į veidą šaukdamas, kad daugiau taip nekalbėčiau. Ir išėjo. Grįžo kitą dieną, sakė, kad su ja susitikęs nebuvo – buvo tik su broliu. Aišku, aš netikėjau.
Mėnesiai bėgo, pilvukas didėjo, o jie vis tiek bendravo. Galvojau, kad prieš tokį jo elgesį esu bejėgė ir gal jam visgi geriau su ja, o ne su manimi. Galvojau, kad jam gal nereikia ir mūsų vaiko.
Kartą jis pasiliko namuose ir nuėjo į garažą padirbėti. O aš visaip svarsčiau, kaip čia padarius, kad jis ir ta buvusi mergina nebebendrautų.
Paprašiau savo draugės, kad parašytų vyrui tos mergos vardu – neva nori su juo būti. Jis atrašė, kad irgi nori būti kartu, bet žmona laukiasi, tai ką reikės daryti su vaiku? Liepiau draugei atrašyti: „Matysiesi su vaiku ir taip.“
Jis kaip ir sutiko, atrašydamas, kad sugalvos, kaip mane palikti.
Galvojau, sprogsiu iš pykčio, kai draugė persiuntė man tą žinutę. Liepiau parašyti: „Viską, apie ką susirašinėjome, pasakysiu tavo žmonai.“
Jis pavadino ją nesveika ir liepė daugiau neberašyti. Tuo ir baigėsi – su savo buvusiąja jis nebebendravo.
Pagimdžiau dukrą. Abu buvome labai laimingi, maniau, viskas baigėsi, išsikovojau savo vyrą ir dabar būsime kartu. Bet kai mažylei buvo 3 mėnesiai, nuėjome į šventę mūsų miestelyje. Ten sutikome du jo draugus ir kelias mano giminaites. Tą vakarą vyras taip prisilakė, kad nebesiorientavo, kas ir kaip. Supyko, kad negeriu kartu su jais, ir išplėšė man iš rankų vežimėlį.
Iškviečiau policiją, jie greit atvyko ir liepė grąžinti man vaiką. Atidavė. Policijai nuvažiavus ėjome namų link, tada jis vėl atėmė vežimėlį ir pasakė, jog galiu negrįžti į namus, nes neįsileis. Su giminaitėmis parėjom pirmos, vyras su vaiku atsiliko. Pasislėpėm kieme ir laukėm, kol jis grįš. Kai parėjo, paskambinau jam, kad atrakintų duris. Pasiuntė mane į visas puses.
Vėl iškviečiau policiją. Kai jie atvažiavo, vyras įleido mane į vidų. Policininkai liepė eiti jam miegoti, o ryte, kai bus blaivas, išsiaiškinti su žmona. Policija išvežė mano giminaites, bet tada atėjo vyro draugas.
Na, ir mano ponaičiui prasidėjo pykčio priepuolis. Supyko, kad pareigūnus kviečiau. Jis mane talžė kaip bokso kriaušę, spardė, trenkė galvą į sieną, smaugė. Gerai, kad jo draugas apgynė. Vyras sudaužė mano telefoną, kad vėl neiškviesčiau policijos. Liepė eiti miegoti – nuėjau.
Ryte atsikėlęs tyčiodamasis paklausė: „Na, kaip, gera?“
Lyg tyčia atvažiavo mano brolis. Pamatęs mane mėlyną ir sudaužytą suprato, kad tai vyro darbas. Brolis liepė susidėti man svarbiausius daiktus. Kol dėjausi, sumušė mano vyrą. Tada nuvežė mane į ligoninę ir iškvietė policiją. Na, o tada mane su dukryte išvežė į krizių centrą pagyventi.
Aišku, mano vyras skambinėjo, rašinėjo, atsiprašinėjo. Sakė, kad daugiau taip nebus, kad jis pasikeis. Aš vėl patikėjau ir grįžau.
Porą mėnesių viskas buvo gerai. Kol vėl nepastojau. Jis ir vėl pradėjo gerti, bet daugiau manęs nelietė. Smurtavo tik psichologiškai. Pagimdžiau antrą vaiką. Po pusantrų metų – trečią. Galiausiai nebegalėjau pati apsisaugoti ir įsidėjau spiralę.
Mes su vyru kartu jau 5 metus. Turime 3 vaikus. Per tokį trumpą gyvenimą mačiau visko... Bet dabar man jau nerūpi, ką jis veikia, kur važiuoja. Neįdomu. Dabar man svarbu vaikai.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
