Bet mane labai nustebino vieno pažįstamo žmogaus pozicija. Prieš „Eurovizijos“ dainų konkursą jis feisbuke lietuvių atlikėją dergė negailėdamas. Viskas buvo negerai. Daina „lieva„, atlikėjo šukuosena „gėjiška“, apranga baisi, pats pasirodymas „dzešovas„...
Ir tas jo amžinas „nieko su tokia daina nelaimėsim“ sulaukdavo ne vieno pritariančio patiktuko. Paklaustas, ar žiūrės „Eurovizijos“ dainų konkursą, išdidžiai atrėždavo: ko aš ten nemačiau?
O šiandien buvau nustebinta, pamačiusi to žmogaus paskyrą. Ir pasveikinimas Donatui, kad pateko į finalą, ir ilgiausia kalba išrėžta, kaip džiaugiasi, kad puikiai pasirodė. Dabar jau viskas buvo gerai. Ir drabužiai, ir šukuosena. Taip sakant, viskas per vieną vakarą apsivertė aukštyn kojomis.
Pastebėjau dar vieną dalyką – kad ne jam vienam tai būdinga. Jei paskaitydavau komentarus po kokiu straipsniu apie Lietuvos atstovą, tai neigiamų buvo tiesiog daugybė. Šiandien – tik vienas kitas, nes dauguma keikusių ir netikėjusių arba pakeitė plokštelę, arba tyli, nes neturi ką pasakyti. Jei išlenda su kvailomis nešvankybėmis, tuoj pat yra nusodinami staiga išaugusios Donato gerbėjų minios.
Tiesą sakant, man dėl visų tokių, keikiančių mūsų išrinktą atlikėją, gėda. Jei jau išrinkome žmogų atstovauti mūsų šaliai renginyje, kurį žiūri milijonai, gal būtų galima palaikyti jį nuo pat pradžių? Turime juo didžiuotis. Tegul jaučia ir žino – mes už jį sergame, mums jis pats geriausias.
Bet ne, jei tik yra proga pasidergti, tai visi puola dergtis, pamiršdami ir apie vienybę, ir net apie žmogišką padorumą.
Kaip gaila, kad pamirštame – savus reikia gerbti ir jais tikėti, nesvarbu, ar laimės, ar nelaimės. Nes tai juk mūsų šalies žmogus, kuris užlipęs į sceną gina mūsų šalies garbę.
Kaip gaila, kad apimti to sindromo „mes niekada Eurovizijos nelaimėsim“ nurašom savo atlikėjus, net neužlipusius ant scenos ir ieškom vien neigiamų dalykų, užuot džiaugęsi – štai kokių talentingų žmonių yra Lietuvoje! Ar mūsų pagarbos ir meilės verti tik nugalėtojai, nors ir svetimi?
Visiems, kas palaikė atlikėją nuo pat pradžių, kas juo tikėjo ir tiki, kas nuoširdžiai linki kuo geriausių rezultatų – smagiai praleiskite šeštadienio vakarą.
O aš linkiu jam kuo didžiausios sėkmės ir man visiškai nesvarbu, kokią vietą Donatas užims finale. Jis puikiai pasirodė, padarė viską, ką galėjo, tad vertas pagarbos ir palaikymo bet kuriuo atveju. Žinoma, sergu už jį, bet jau dabar turime kuo didžiuotis.
Ir visada turėjome, tik gaila, neįvertinome nuo pat pradžių.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
