Pradėsiu nuo to, kad pati 4 metus dirbau „premium“ lygio kavinėje padavėja, vėliau administratore, tad supratimą apie tokio pobūdžio darbą tikrai turiu, ir tikrai ne prastą. Per mokymus mums teigdavo, kad visada galima gauti arbatpinigių, bet jų veltui niekas nedalina, o reikia juos užsidirbti, kaip ir viską šiame gyvenime.
Aš pati visąlaik palieku arbatpinigių, bet juos palikdama atsižvelgiu į aptarnavimo lygį, įdėtas pastangas. Veltui pinigų nemėtau, nes palikti arbatpinigių už surauktą veidą – tai tas pats, kas išmesti juos į balą.
Tikrai ne vienam yra pasitaikiusi situacija, kai ateini į kavinę, o stovi susiraukusi padavėja/-as, burbteli pasisveikinimo žodį ir nutrenkia meniu, vėliau padeda lėkštę su maistu ir net nepasivargina palinkėti skanaus, kas dirbant tokį darbą yra privaloma.
Taip pat privaloma paklausti, ar patiko maistas, pasiūlyti desertą, o klientui atsiskaičius, atsisveikinti, o ne palydėti jį žvilgsniu, nebyliai sakant: „Pagaliau...“
Tikriausiai dabar jau rezgate mintį, kokiose skylėse aš lankausi, tai nuvilsiu – lankausi vidutinio ir aukštesnio lygio kavinėse, restoranuose. Tad, brangieji, už ką jums palikti arbatpinigių??? Už tai, kad visai nesugadinot nuotaikos ir nepasigailėjau užsukusi?
Kartais palieku ir už tai – kaip paskatinimą, galvodama, kad bloga diena, juk tokių tikrai ir pačiai pasitaikydavo. Bet ar tos blogos dienos – ne per dažnai? Jūs esate kavinės veidas, reprezentuojate ją.
Kad viskas neatrodytų taip prastai, paminėsiu, jog yra puikių maitinimo įstaigų, kuriose aptarnavimo lygis yra aukštas, padavėjos/-ai prieina prie kliento, kaip draugės/-ai: šypsosi, bendrauja, juokauja. Juk ar taip ne lengviau būtų ir patiems?
Pabandykite ir suprasite, kad nėra tie tautiečiai tokie jau skrudžai, ir negaila jiems kelių eurų arbatpinigių už jūsų dėmesį.
Tad apsiginkluokite šypsena ir pirmyn – juk vasara!!!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
