Veiklos taip ir nepradėjome vykdyti, tad praėjus kuriam laiku nusprendžiau parduoti turimą įmonę už steigimo išlaidas. Patalpinau skelbimą viename iš portalų. Ilgai nesulaukiau jokių skambučių, kol galiausiais paskambino vienas veikėjas.
Normaliai pasikalbėjome ir sutarėmė, kad jis po kelių dienų atvyks su būsima pirkėja ir direktore, kad galėtume perrašyti įmonę ir jie greičiau galėtų pradėti savo naują verslą.
Atvažiavo, susitikome, pradėjome kalbėtis. Pamačiau, kad trūksta kai kurių dokumentų, dėl to iki galo negalėjau užbaigti sandorio. Pagalvojau – žmonės atvyko iš provincijos, reikia kažkaip padėti. Tad pasiūliau paskirti atvykėlę įmonės vadove – akcijas tuomet perrašyčiau vėliau.
Paklausiau, kokią jie veiklą vystys.
„Pervežimai, nuoma, prekyba žvakėmis“, – numykė pirkėjas. Galų gale, tai nebuvo mano reikalas, aš tiesiog norėjau atsikratyti viena nereikalinga įmone.
Surašiau akcininkų protokolą, paskyriau ją direktore ir sutarėm kitą savaitę perregistruoti įmonę. Mano laimingi pirkėjai išvyko į Registrų centrą įforminti naujos vadovės.
Praėjus vienai dienai, prasidėjo spaudimas iš žmogaus, kuris norėjo vystyti tą verslą. Jis klausė, ar galiu paskubinti Registrų centrą ir ar galėtų jie pasilikti mano įmonės adresą. Vakarop sulaukiau jo skambučio. Žmogus nerimastingu balsu įspėjo mane, kad skambins nauja direktorė – ji primygtinai norinti apie kažką pasikalbėti.
Taip ir buvo, sulaukiau jos skambučio. Išsigandusi moteris paprašė: „Atšaukite mane iš vadovių kuo skubiau.“
Paklausiau, kodėl.
„Jis aferistas, patikrinau jį per „Google“ ir išsiaiškinau, kad jis ne vieną žmogų apgavo. Jis mane spaudė kuo greičiau važiuoti į „Omintel“ ir pasiimti 5 telefonus įmonės vardu, kad galėtų juos išdalinti būsimiems darbuotojams“, – pasakojo moteris.
Dialogas dar tęsėsi, bet esmė buvo aiški: prasiskolinęs žmogus surado naivią moteriškę, pasiūlė jai tapti direktore, pažadėjo 600 eurų atlyginimą, taip pat – kad jai bus perrašytos akcijos. Po apsilankymo pas ryšio operatorių ji jo būtų nebemačiusi. Gerai, kad užstrigo kažkas Registrų centre ir iki galo neįforminome jos vadove.
Ką visu tuo aš noriu pasakyti. Žmonės!
1. Jūsų artimieji ir anūkai dažniausiai nepatenka į avarijas. O jei ir taip, nereikia tokiais atvejais mokėti pareigūnams.
2. Nereikia diktuoti niekam telefono papildymo kodų.
3. Jūs tikrai nepaveldėjote pinigų iš Afrikos, kuriuos jums tuoj persiųs kalintis generolas.
4. Jūsų tikrai niekas nepaskirs įmonės direktore, jeigu prieš tai buvote pardavėja.
5. Jums tikrai niekas nemokės 600 eurų už prekybą žvakėmis.
Atsipeikėkite. Mokykitės, skaitykite, plėskite akiratį. Auklėkite savo vaikus, nes kol kas panašu, kad tauta bunka ir durnėja. Supraskite, kad niekas šiaip sau nieko neduoda, stebuklų nebūna – viską reikia užsitarnauti savo sunkiu darbu ir žiniomis.
Stebiuosi tokiomis schemomis, kurias bando naudoti kiek gudresni aferistai, taip apgaudami paprastus ir tamsius žmones. Tobulėkite ir netikėkite jokiais pranašais, kurie jums žada algas, gerus pokyčius ir panašiai.
Pradėkite nuo savęs. Jeigu jūs jau pavėlavote į tą traukinį, tai bent įsitikinkite, kad jūsų vaikas ne rūko už kampo, o ruošia pamokas ir mokosi kalbų, programuoja, skaito. Kitaip jie taps direktoriais per vieną dieną ir per tą pačią dieną užsiaugins skolų kuprą, o tada padės tik „TV pagalba“...
Tikiu sveiku jaunimo protu!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
