Gali pagalvoti, kad čia pirmas toks atvejis Lietuvos padangėje, kada žmonės stovi eilėje. Juk panašiai buvo ir atidarant kitus prekybos centrus ar per visokias „Jamam“ akcijas, tik tada tai labai niekam nekliuvo. Žiūriu, greit liaudis pamiršo apie minias prie „Ikea“ parduotuvių.
Nekalbu apie išpardavimus, vykstančius sočiuose Vakaruose, pavyzdžiui „juodąjį penktadienį“. Net ten, į kur visi žiūrim pavydžiai išvertę akis, žmonės nakvoja ant šaligatvių, kad tik patektų į parduotuves. Gali pagalvoti, kad čia tik lietuviai tokie nusibadavę...
Gausu prifilmuotos medžiagos, kaip užsienyje žmonės draskosi dėl patikusių daiktų, kaip kokios dvi mergos susimuša dėl abiems patikusio nupiginto škurlio. Ir ten baisinės eilės, prekės, besivoliojančios ant grindų ir tikra masinė psichozė. Lūžta vitrinos, būna didžiausios spūstys, kyla konfliktai ir muštynės...
Tai lietuvių pirkėjai palyginti dar šventi ir ramūs, padoriai besielgiantys. Pagalvok – tragedija, pastovėjo eilėje!
Kam tai kliūva?
Spėju, tiems, kas visada yra linkęs mokėti brangiau. Tegul už šūdą, bet brangiau. O paskui apie tai rėkia visa gerkle. Visam pasauliui rodo, ką nusipirkęs, ir giriasi, kad galėjo.
Ne eilės, o šitas noras pasirodyti „pažiūrėkit į mane, koks aš kietas, aš įperku“ ir yra tikrasis sovietmečio palikimas. Žinot, mano nuomone, permokėti už šlamštą yra kur kas didesnė nuodėmė nei noras ką nors nusipirkti pigiau.
Na, pabodo bobutėms ir diedukams sėdėti namuose, o čia prie pat – akcija-atrakcija ir dar gėlių dovanoja. Tai ir susirinko žmonės. Pasivaikščios, kainas pasižiūrės, nusipirks kokį kalafiorą ir bananų, paskui dar ilgai galės su kaimynėmis kalbėti apie šitą įvykį. Kur dar gali nueiti senjoras, kur jam papramogauti už savo varganą pensiją, išskyrus polikliniką? Niekur!
Čia jūs galit sau leisti lakstyti po klubus, eiti į kiną, važiuoti į keliones ir gulėti prie šiltos jūros išvertę pilvus. Ir tik nesakykit, kad nieko nesat pirkę su nuolaida ar jų parduotuvėje nesidairote. Dairotės ir dar kaip. Kam norisi pigesnio šampano prieš šventes, kam pigesnės kavos.
Daugiausia piktinosi turbūt tie, kas apskritai mėgėjai apsimesti abejingais. Atseit, va, koks aš, man tai visai nerūpi tas jūsų „Lidl“. Tik tada nesuprantu – jei nerūpi, tai ko godžiai skaitai straipsnius, skaičiuoji, kiek žmonių stovėjo eilėje ir spjaudaisi nuodais? Jei nerūpi, tai nerūpi – atsitrauk ir ramiai nesikišk.
O jei iškyla klausimas, kodėl žmonės stovi eilėje, kai turėtų būti darbe, turiu kitą klausimą: kodėl, tamsta, užuot dirbęs, skaitai straipsnius internete ir rašinėji darbo metu komentarus? Kuo tu geresnis?
Spėju, jei tie garsiai rėkiantys dabar neis, vis tiek niekur nedings – užsuks į „Lidl“ anksčiau ar vėliau dėl to paties smalsumo. Ir užsuks, ir pirks. Tik jau bus pamiršę, kad kažkada leido sau išvadinti kitus žmones valkatom, pilvo vergais, nusibadavusiais idiotais ir panašiai.
Labiausiai užknisa tie superprotingi, kurie mykia: „Ai, nieko gero tas „Lidl“, žinau, mačiau. Lankiausi, kai Londone išvietes ploviau, kai Vokietijoje diedukams subines valiau...“
Radot, kuo girtis. Na, buvot, na, matėt – koks kieno reikalas? Mes juk jūsų už tai prie kryžiaus nekalam, o jei jau norit pasirodyti tokie visažiniai, tai nors nesiskelbkit, kokiomis aplinkybėmis jums teko tose parduotuvėse lankytis.
Galų gale po kelių dienų viskas apsiramins. Žmonės pirks, kur jiems patogiau, medžios nuolaidas, kaip medžioję, ir nėra čia ko kelti bangų.
Ne tiems, kas atėjo į parduotuvės atidarymą, turi būti gėda, o tiems, kas dabar putojasi ir ateis vėliau, prireikus. Kaip sakoma nespjauk į šulinį, oi, nespjauk...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
