Pirmiausia, tai norėčiau užduoti klausimą: kokia yra NT brokerių paskirtis, iš ko jie uždirba? Aš puikiai suprantu, kad jie reikalingi tuomet, kai žmogus paprasčiausiai neturi laiko rūpintis savo nekilnojamuoju turtu, tad perduoda šią naštą asmenims (brokeriams), kad šie prisiimtų atsakomybę ir padėtų greičiau parduoti/išnuomoti patalpas (būstą).
Tačiau tikiu, kad ne man vienam yra tekę susidurti su „tarpininkavimo mokesčiu“, kaip jie jį vadina. Už ką? Už ką tas mokestis? Tai ar ne būsto savininkas turi mokėti brokeriui už tai, kad šis randa jam nuomininkus, kurių pats negalėjo surasti?
Mano žiniomis, tokie brokeriai vadinami „juodosios rinkos brokeriais“, kurių paprasti žmonės nemėgsta ir taip ir lieka nesupratę, už ką tas mokestis buvo paimtas.
Bet aš ne apie tai. Norėčiau papasakoti apie tai, kodėl tų brokerių apskritai reikėtų vengti.
Aš su savo drauge kartu nuomojomės vieno kambario būstą. Laikui bėgant supratome, kad vieno kambario porai visgi mažoka. Kadangi nuomos sutartis buvo metams, išlaukėme termino ir nusprendėme ieškotis kito – erdvesnio dviejų kambarių buto.
Po dviejų savaičių paieškų pagaliau radome tai, ko norėjome: erdvus dviejų kambarių butas už tikrai prieinamą kainą. Šalia skelbimo aprašymo buvo prisegta nuotrauka su brokerio atvaizdu ir šūkiu: „Viskas tik dėl jūsų!“
Paskambinome, susitikome. Butas šiek tiek nuo realybės skyrėsi, bet vis tiek patiko – ir kaina už komunalines paslaugas nedidelė, ir šiaip viskas „čiki piki“. Taigi pasakėm, kad rezervuojam. Ir staiga brokeris mestelėjo: „Taikomas vienkartinis tarpininko mokestis, kadangi butas jums patiko – 200 euriukų.“
Na, tai buvo pirma staigmena. 200 eurų už ką? Kad pamojavo rankom, kaip čia viskas gražu? Na bet tiek to, sumokėjome. Laukė susitikimas pagaliau su buto savininku.
Su buto savininku susitikome bute po dviejų savaičių. Iš pirmo žvilgsnio – tvarkingas, draugiškas vyras. Tik keista buvo tai, kad nelabai norėjo sutarties pasirašyt – atseit, kam tas formalumas, kai galima ir žodžiu viską sutarti.
Be abejonės, nesutikome – šiais laikais žmonėmis pasitikėti labai sunku. Kadangi tąsyk, kaip suprantate, savininkas sutarties taip ir neatsinešė (nes norėjo „pasirašyti“ žodine forma), tad ši reikalą ir vėl patikėjo NT brokeriui, o mums leido po truputį kraustytis į šį butą.
Susisiekiau su pačiu brokeriu – sakė, kad terminą nusistatysim su savininku – ar metus, ar dvejus pagal susitarimą. Mes planavome čia gyventi mažiausiai metus.
Pagaliau pas mus atvyko savininkas su sutartimi. Savininkas primygtinai reikalavo pasirašyti sutartį pusei metų, kadangi, pasirodo, butas yra parduodamas! Mes jau buvom spėję ir kilimą, ir stalą su kėdėmis, ir lentyną nupirkti, daiktus susidėti o čia še tau, kad nori!
Šiai dienai esame priversti iš čia išsikraustyti, tai mums – tiek moralinė, tiek materialinė žala. O kur atsakomybė brokerio? Žmogaus, kuris už tuos gautus 200 euriukų turėjo apie tokius dalykus pranešti?
Nežinau, kaip jūs, bet aš labai smarkiai nudegiau. Tiems brokeriams svarbu tik tuščiai pasipelnyti, daugiau nieko. Netikėkite jokiais prierašais „viskas tik dėl jūsų!“ ir panašiais dalykais. Ieškokite nuomos be tarpininkų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
