Įtarusi neištikimybe, žmona sumanė vyrą prigriebti kaip ungurį

Slogi buvo nuotaika, nesupratau, kas iš tiesų vyksta. Nebeliko nieko tvirto, nieko stabilaus, atrodė, turėjau vyrą, šeimą, o staiga lyg vieną dieną viską iš manęs būtų atėmę. Stovėjau virtuvėje ir verkiau. 

Kaip tai įmanoma? Kaip ta moteris galėjo atsirasti mūsų gyvenime lyg kometa ir šitaip paveikti mano vyrą? Kas tai per jėga: meilė, nuotykių ieškojimas ar dar kažkas? Nusprendžiau padaryti tik vieną dalyką: susiimti. 

Daug esu girdėjusi istorijų apie tai, koks yra slidus ungurys ir kaip jo plikomis rankomis nepagausi. Man buvo įdomu, prigriebsiu aš savo vyrą ar ne? Turėjau laiko, kol jo nebuvo. Ir sukūriau planą.

Grįžusį pasitikau jį oro uoste. Iki namų buvo kelios valandos kelio. Vairavau aš, vyras sėdėjo ir klausydamasis Celin Dion bandė jai pritarti. Dieve, Dieve... Koks iš jo dainininkas, tik stebėjausi, ir kur toks romantiškas pasidarė aplankęs Palangą?

Na , pamaniau, metas mano katinėliui grįžti į realybę ir pasakiau jam, kad kuri laiką pamiegosime atskirose lovose. Jis dar bandė sakyti, kad nėra čia dėl ko, bet aš jį nutraukiau greitai – karantinas, ir tiek. Labai gražiai pasakiau, maloniai ir nepykdama, kad, be abejo, juo pasitikiu, bet vis tiek... Buvo Palangoje, baseine, pirtyje – maža kas. Paprašiau, kad nesijaudintų, čia tik formalumas.

Po savaitės karantino sunku jam buvo, žmogui, bet nieko, galvojau, į naudą bus. Pakviečiau jį pasikalbėti. Pasakiau, kad sugalvojau pasikviesti į svečius tą jo... draugę ar ką ten tokią. Pamaniau, kad noriu pažiūrėti į jos akis, noriu pažiūrėti, kaip jis prie jos elgsis. Ir viskas pasimatys greitai, ar ne?

Vyras sėdėjo ir žiūrėjo į mane. Nesitikėjo tokio mano žingsnio. Dairėsi žmogus, muistėsi, nelabai patiko jam ta mano idėja.

Bet ko jam jaudintis? Juk ji tik draugė... Kas čia keisto pasikviesti į namus naują draugę, ar čia kriminalas? Paprašiau, kad apmokėtų kelionę tai moteriai, kaip priklauso džentelmenui. Ir viskas, ko dar trūksta?

Bandė dar vyras ginčytis, sakė: „Kur ji miegos, juk nėra laisvų vietų name?“ Pagalvojau, kad jam metas sužinoti visą tiesą, ir pasakiau, kad miegosime trise. Dar paklausiau, kokios problemos.

„Juk tu ją matei, su ja miegojai, esi miegojęs ir su manimi. Man ji nemaišo, o lova didelė, tilpsime trise“, – pasiūliau. Dar nebuvau mačiusi jo tokio nustebusio.

Pakvietė vyras tą savo draugę atvykti. Laikas bėgo, susitikimas artėjo, o aš galvojau: „Kas bus, kai aš pažvelgsiu jai į akis? Kas bus po to?“

Širdis daužėsi vien pagalvojus apie susitikimą. Norėjau juos pamatyti kartu, bet kaip man elgtis, kaip rengtis ir kaip jaustis prie jos namuose? Niekas į tai negalėjo nei atsakyti, nei patarti.

Atėjo ta diena, kai ji išlipo iš automobilio. Nei puošiausi, nei ką. Labai jaudinausi, bet pamačiusi ją... Nežinau net, kaip pasakyti. Viskas labai pasikeitė, nes pamačiau, kad ji bijo manęs labiau nei aš jos. Man net jos pagailo. Kaip turi jaustis vieniša moteris prie susituokusių – vis sulaukia kokių nebūtų kaltinimų.

Nusprendžiau padaryti viską, kad ji jaustųsi patogiau.

Mat jas velniai tas istorijas ir meiles – pagalvojau, laikas atsakys į visus klausimus.

Tapome gana geromis draugėmis. Kadangi ji svečiavosi pas mus ir nebuvo, ką veikti, išsikalbėjome. Kalbėjomės apie gyvenimą, matavomės rūbus – turiu jų pilną spintą. Keista buvo mano vyrui, kai jis užklupo mus netyčia besimatuojančias liemenėles, bet ar vyras gali suprasti moterį geriau nei kita moteris?

Aš pavydėjau jai, jei atvirai. Jauna, netekėjusi, išsilavinusi, daug ko mačiusi, gali sau leisti pagalvoti ne tik apie pinigus, bet ir apie meilę. O aš – priešingybė: ištekėjusi, vaikai, šeima, nebėra laiko romantikai.

Laikas prabėgo greitai ir linksmai. Trise miegoti nereikėjo ir pakeičiau savo nuomonę. Aplankėme daug vietų, pilių, padarėme barbekiu vakarą, dar iki šio verdu moliūgų sriubą pagal jos parodytą receptą. Užmiršau visus pavydus. Negaliu pasakyti, kaip džiaugiuosi, kad susilaikiau nuo pavydo scenų, smurto ir šeimos ardymo.

Apgavystė ar pamoka?

Buvau teisi, kad nugalėjusi savo principus, baimes ir kaprizus išleidau vyrą pailsėti į Palangą ir dar nupirkau gėlių, kad išlipęs turėtų ką padovanoti draugei.

Vis dar neturėjau atsakymo tik į vieną klausimą – kas tai buvo? Meilė, nuotykis? 

Vieną vakarą atsigulėme į lovą ir aš paklausiau vyro, ar jis gali atvirai ir nuoširdžiai pasakyti man, kas tai buvo? Kas buvo tos trys dienos Palangoje? Jis žiūrėjo ir šypsojosi. Ir papasakojo.

Tai buvo paprasčiau gyvenimas, kito žmogaus gyvenimas. Tai buvo trys dienos kito žmogaus batuose. Tai buvo trys dienos, per kurias jis galėjo pamatyti, koks jo gyvenimas greičiausiai būtų buvęs, jeigu jaunas būtų likęs su ja.

Taip pat tai buvo trys dienos tai moteriai pamatyti, koks būtų buvęs jos gyvenimas, jeigu jie būtų kartu. Lygiai kaip ir man, pasak jo, tos trys dienos buvo skirtos pamąstymui, koks gyvenimas būtų be vyro.

Viskas atėjo staigiai kaip kometa – pasirodė iš niekur ir dingo į niekur. Ir nereikėjo čia nei jaudintis, nei dar ką – tai buvo tiesiog unikali galimybė pabūti kito žmogaus vietoje, pagyventi jo gyvenimą ir netgi išgyventi jo jausmus.

„O kokius jausmus mes išgyvenome – baimę, pavydą ar meilę – mums reikia atsakyti patiems“, – baigė kalbėti vyras.

Gulėjau ir žiūrėjau į lubas. Negalėjau patikėti, kaip vyras vėl mane apgavo. Ir kartu pamokė.