Šis įvykis nėra visai naujas. Prieš kurį laiką sulaukiau mamos skambučio. Ji buvo išsigandusi. Sako: „Žinok, pas mus kaime įvyko nelaimė. Labai svarbu, kad tu žinotum.“ Ir papasakojo apie tragediją, įvykusią kaimynystėje.
Situacija, kai neįtartum pavojaus. Ne itin jaunas, bet ir ne senas vyras gulėdamas prie televizoriaus užkandžiavo.
Staiga kažkas nutiko, jis pradėjo dusti ir mėlti, draskyti kaklą, krūtinę. Artimieji nesuprato, kas atsitiko. Manė, kad širdies priepuolis, gal infarktas. Iškvietė greitąją pagalbą, bandė daryti širdies masažą.
Medikai atskubėjo, kai vyras dar buvo gyvas, bet atgaivinti nespėjo. Žmogus mirė.
Ir koks artimiesiems buvo šokas, kai sužinojo, kad vyras mirė ne dėl širdies problemų. Jis... užspringo maistu, kurį gulėdamas valgė ir užduso...
Šis įvykis sukrėtė visą kaimą. Mama sakė, kad apie tai kalbėjo ir su savo gydytoja poliklinikoje.
„Jei kaimynas būtų žinojęs, kaip parodyti, kad užspringo, gal dar būtų gyvas. Žmonės būtų pabandę padėti. Ir numirė per tą nežinojimą.
Gydytoja pasakė, kaip reikia suprantamai parodyti, kad užspringai. Tai yra tarptautinis gestas.
Tai atsimink dabar – jei užspringai, vienos rankos pirštais apglėbk savo kaklą, o kita ranka laikyk pirmosios dilbį. Ir jeigu kitas žmogus tau taip ar panašiai rodo – žinok, kad užspringo“, – rimtą pamokymą baigė mama.
Siaubas – pamaniau. Juk galėjo likti gyvas. Geras pamokymas. Gal kam nors gyvenime pravers.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
