Anądien pamačiau, kaip prie mano akių kaimynas įvažiuoja į automobilį ir nesustoja. Surikus išlindo tik kiti kaimynai pro langus, o jis pats nuvažiavo... Per tą laiką iškvietėm policiją. Po 5 min. jis grįžo lyg niekur nieko – pro balkoną jo paklausėm, ar nenori nieko pasakyt. Tai jis sakė, kad nieko nebuvo.
Tada kai pasakėm, kad policiją iškvietėm, sako: „Nu aš tuoj ateisiu.“
Aišku, neatėjo... Atvykusi policija surašė viską, o per tą laiką atsirado kažkoks vyrukas, kuris pasakė, neva tai jo sesers mašina ir ko mes čia norim. Sakau: „Įvažiavo ir pabėgo, bet ne tavo sesuo, o vyras kažkoks.“
Jis tada: „Ai, nu tai forminkit ant manęs tada.“
Aš nesutikau – juk ne jis vairavo! Gal tada gina savo išgėrusį draugą, – tokia mintis kilo. Kol policija rašė viską, jis pradėjo tartis: „Davai čia aš atvesiu žmogų, tu pasakyk, kad jis vairavo ir viskas. Sumokėsim čia tau už tą mašiną, kiek tu nori?“
„Man, – sakau, – ne pinigai esmė, draudimas sutvarkys, aš užsidirbti iš to nenoriu. Bet jei atsitiktinai nebūčiau pamačiusi, tai taip ir likčiau kalta.“
Tada anas pradėjo aiškinti, kad jis 8 metus kalėjime sėdėjęs ir jam viskas po*hui. Davė suprast, kad turėsiu bėdų – jei nesutiksiu, susidoros...
Ir tą pačią naktį man pradūrė padangas. Mama pro langą pamatė. Kai skambinau vėl policijai, dar šnypštė oras, o liftas buvo užstrigdintas...
Turbūt nereikia sakyti, kad praėjusią naktį aš nemiegojau. Turbūt nereikia ir paminėti, kad policija jau turi visą papildytą informaciją ir imsis veiksmų. Tačiau kodėl aš dabar turiu nemiegoti naktimis ir budėti prie lango? Dar kartą kviečiu visus susimąstyti apie savo saugumą.
Prieš kelis mėnesius mūsų kieme vyko susirinkimas, kuriame sprendėme kamerų įsigijimo klausimus. Mat ne pirmas kartas, kai kažkas kažką nuveikia mūsų kieme. Ir žinot ką, daug kaimynų pradėjo pasakoti, kad jie automobilių neturi, butai drausti ir neturi ko bijoti.
Noriu paklausti jūsų visų: nejaugi jums netenka vakare kada grįžti namo? Nejaugi jūs niekada neturite svečių, kurie jus aplanko? Ar vaikų, kurie žaidžia kieme? Nes vakar tai buvo mano automobilis, o šiandien (neduok Dieve), tai gali būti žmogus. Ir tada jūsų mintys bus tik apie tai, kas galėjo būti padaryta.
Ko reikia, norint turėti kameras ir legaliai jas naudoti? Reikia bendrijos. Iki jos įsteigimo reikalinga tam tikra procedūra ir mūsų namai jau yra pradėję tvarkyti susijusius dokumentus. Viskas užtrunka, nes kaimynai ne tik turi savo darbus, bet dar iš daugumos susilaukia neigiamų emocijų ir pasipriešinimo. Pabuskit, žmonės!
Tas, kuris vakar pabėgo iš įvykio vietos taip pat turi vaikus, bet apie svetimus kažkodėl nepagalvoja. Tad kaip jūs galite jaustis saugūs, kai net už gretimų durų gyvena nežinia kas. Kas atsitrenkia į jūsų mašiną, galbūt nulaužo medžius, važinėja ant pievos, kuri skirta vaikščioti, o gal kažkurią dieną bandys įsiūlyti jūsų vaikui pinigų, kad atliktų kokį juodą darbą.
Jeigu šiandien esama aplinka mūsų netenkina, kodėl nepasidaryti geresnės? Kodėl mes pykstame, kai šalia mūsų namų nori įkurdinti įkalinimo įstaigą ar reabilitacijos centrą, bet nenorime apsaugoti savęs dabar ir čia? Kodėl šiandieninėj laisvoj šaly mes turime bijoti savo kaimynų?
Tas žmogus, kuris man grasino, gyvena netoliese, o „patirtis“ kalėjime tik parodo, kad jų tinklas didesnis. Būkit supratingi kitiems, kurių turtas – automobiliai – stovi bendrame kieme. Neskubėkime teisti idėjų. Dėl savo saugumo juk galime skirti kelis eurus per mėnesį?
Pagalvokite šiandien apie tai, kur esate dabar ir kaip tai galite apsaugoti. Užbėgti įvykiams už akių ir turėti saugią kaimynystę. Nes šiandien mes dar galime veikti, o rytoj gali būti per vėlu.
Nes dabar – baisu ir grįžti namo ar eiti į parduotuvę.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
