Pernai aš svečiavausi pas juos, suruošė man nuostabią ekskursiją po gimtąją šalį, kur galėjau pasigėrėti nuostabia Švedijos gamta ir tikrai fantastiškai praleidau laiką. Šiemet nutariau pasikviesti bičiulius pas save, parodyti, kokia graži Lietuva, kad ir mes turime kuo didžiuotis.
Kelionę pradėjome nuo Vilniaus, paskui pamažu važiavome link pajūrio, aplankydami visas įdomesnes vietas. Nors orai nelepino, dažnai pylė lietus, svečiai aikčiojo, grožėjosi. Jiems patiko ir Kernavė, ir Kryžių kalnas, o nuo Neringos kopų abu tiesiog svaigo.
Didžiavausi savo tėvyne ir jos žmonėmis, kol nesugalvojome užvažiuoti į Palangą. Labai norėjau parodyti garsiausią šalies kurortą, Gintaro muziejų, parkus ir sutvarkytą Basanavičiaus gatvę bei ant tilto palydėti saulę kaip pas mus įprasta.
Viskas buvo gerai, kol pavargę nuo ilgo vaikščiojimo nutarėm vakare užsukti į kokį nors barą, esantį Basanavičiaus gatvėje. Pradėjo lynoti, sutemo, norėjosi jaukumo ir šilumos. Išsirinkome, užsukome, nepaisydami garsiai tuksinčios rusiškos muzikos. Mano draugams, prisiekusiems folroko gerbėjams, net tokia muzika pasirodė nemenka atrakcija. Baro pavadinimo neminėsiu, nes jo savininkai dėl to, kas įvyko, tikrai nekalti.
Užsisakėme maistą ir gėrimus, jau ketinome dalintis įspūdžiais, kaip net neprasidėjusį pokalbį nutraukė. Netoliese sėdėjo maždaug 20–21 metų merginų kompanija. Mes nekreipėme į jas dėmesio, nors nuo to stalelio sklido ne visai sklandi, jau gerokai „įmetusių“ žmonių kalba ir juokas. Išgirdę, kad kalbamės angliškai, jos sukluso.
Nors salėje sėdėjo gan daug lietuviių vaikinukų, jie tai kompanijai neatrodė tokie įdomūs. Iš pradžių jos tik šaudė į mūsų trijulę akimis, svaidė į mano bičiulį nedviprasmiškus žvilgsnius ir kvailai kikeno, o paskui viena jų, matyt, drąsiausia, pakilo ir prišleivojusi ant aukštakulnių, šleptelėjo ant laisvos kėdės. Atsisėdo taip, kad beveik visas iškirptės turinys išvirto lauk.
Mandagiai paprašiau ją pasišalinti, nes mes norime pasikalbėti, nenorėjau kelti skandalo ir ginčytis su girta mergina. Ji dar labiau išsirietė ir liko sėdėti, spoksodama į mano draugą karvės akimis, lapsėdama priklijuotomis blakstienomis. Pakilo tik antrą kartą paprašyta jau griežtesniu tonu. Paaiškinau, kad šitas vyrukas jau užimtas, kad atvyko čia su žmona.
Prieš mus palikdama, panelė nužvelgė mano draugę. Panieka buvo aiškiai matyti jos veide, nepadėjo nei storas makiažo sluoksnis. Pasijutau tikrai nejaukiai prieš draugus, nors bičiulė viską nuleido juokais – pamanyk, pabandė nukabinti jos vyrą. Juk ant kaktos neparašyta, kad vedęs. Dabar jau viskas aišku, todėl galime smagiai vakaroti.
Mes likome sėdėti, ir pagalvojau, kad nesusipratimas jau išsemtas. Pavalgėme, atsipalaidavome, užsisakėme alaus. Vakaras tekėjo gan malonia vaga, nepaisant vis garsėjančio triukšmo merginų kompanijoje. Jos elgėsi vis labiau iššaukiančiai, bet draugai reagavo į tai su humoru.
Jiems buvo juokinga, kaip čia viena, čia kita vis prakaukšėdavo pro šalį ar atsistodavo nugara į mus būtent taip, kad per trumpas aptemtas sukneles buvo matyti net kelnaičių apybraižos. O man buvo nemalonu jas stebėti, buvo gėda.
Draugai nusprendė nueiti į tualetą. Aš likau, ir net nepastebėjome, kad prie mūsų prisėdusi mergina nusekė jiems iš paskos. Po kelių minučių draugas atlėkė visas išraudęs ir toks įpykęs, kokio jo gyvenime nemačiau. Paskui jį ėjo draugė, siaubo kupinomis akimis. Paprašė mane skubiai sumokėti ir eiti iš šitos vietos, kad jie čia neketina likti nei minutės ilgiau.
Kai išėjome ir paprašiau paaiškinti, kas nutiko, jie pasakė visko matę, bet tokių dalykų niekada. Bičiulis stovėjo šalia tualeto durų, laukė išeinančios žmonos. Pajuto kažkieno rankas sau ant juosmens, o po akimirkos viena ranka jau graibė jam už intymiausios kūno vietos.
Taip apstulbo, kad sureagavo tik po akimirkos. Atsisukęs pamatė tą pačią merginą, sėdėjusią prie mūsų staliuko. Nusimetė jos rankas, bet ji vis tiek bandė trintis, draugas vos išsisuko nuo jos. Tuo metu išėjo žmona.
Ir ką jūs galvojat? Mergina ją pamatė, nusišiepė lyg niekur nieko ir vėl pabandė pakibti vaikinui ant kaklo, tarsi jo žmonos čia net nebūtų. Galų galę jis jau grubiai nusiplėšė tą siurbėlę nuo savęs ir grįžo į salę, nes bijojo susivemsiąs.
Vakaras buvo apgailėtinai sugadintas. Bjauraus ūpo nepataisė nei malonus jūros ošimas, nei išsigiedrinęs dangus. Buvo skaudu dėl to, kas nutiko, gėda prieš draugus. Buvo nemalonu žinoti, kad kažkokia vulgari mergšė nubraukė tas geras emocijas ir gerą nuomonę, kurią jau buvo spėję susidaryti apie lietuvaičius mano draugai.
Galų gale, nauji įspūdžiai kiek sušvelnino tą nemalonų atsitikimą, dėl kurio ilgai raudonavau, bet padariau vieną išvadą.
Kitais metais atvyks draugai iš Ispanijos. Visur juos nuvešiu, o į Palangą daugiau nei kojos! Daugiau nenoriu raudonuoti, atsiprašinėti ir neturėti, kur iš gėdos dėti akis. Nenoriu, kad ir kiti draugai parsivežtų ne vien gerus įspūdžius, bet ir nemalonias nuosėdas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
