Penktadienį po darbo nuėjome kartu su vyru į minėtą parduotuvę. Žmonių buvo tikrai daug, tačiau jokių planų neturėjome, todėl nutarėme pabandyti paieškoti mums tinkančios avalynės lentynose, kurios buvo gerokai ištuštintos, ir sutaupyti. Juo labiau kad čia pat ir rugsėjo pirmoji, kai reikės vaiką išleisti į mokyklą, išlaidų padaugėja, tad nors avalynei galėsime sutaupyti.
Taigi, išsirinkome kelias poras batų ir patraukėme pirmos žmonių eilės link. Pralaukus kokį pusvalandį, ten reikėjo atiduoti išsirinktus batus parduotuvės darbuotojai, kuri juos sudėjo į maišelį, užrašė numerį ant jo, o lapelį su tuo pačiu numeriu įteikė mums ir liepė laukti, kol mūsų numeriu pažymėtas maišelis bus pristatytas prie kasos ir mes galėsime sumokėti už prekes.
Reikėtų pažymėti, kad lentynose, kaip ir daugelyje batų parduotuvių, išdėlioti dešinės kojos batai, kairės kojos batų nei apžiūrėti, nei pasimatuoti nebuvo galimybės. Juos surinkdavo ir sudėdavo į numeriu pažymėtus maišelius ir atiduodavo prie kasos, susimokėjus už prekes. Bet tai mūsų neišgąsdino, kadangi puikiai supratome, jog parduotuvėje daug žmonių ir, siekiant išvengti chaoso, tokia sistema buvo priimtiniausia, o juo labiau kad ir pagal įstatymus netikusią batų porą per 14 dienų turime teisę grąžinti.
Taigi, pridavę dešinės kojos batus ir gavę maišelio numeriuką, patraukėme kitos žmonių eilės link, prie kasos, o ten ir prasidėjo visas gražumas. Žmonių buvo tikrai labai daug, vieni sėdėjo ant batams skirtų matuotis kėdžių, kiti tiesiog ant žemės, treti išeidavo ir vėl ateidavo...
Buvo jau 17 valanda vakaro, abu su vyrų buvome po sunkios darbo dienos ir išgirdę, kad prieš mus dar laukia per 150 žmonių (kviesdavo prie kasos pagal gautus numerius eilės tvarka), nutarėme nueiti į šalia esančią kavinukę pavalgyti, juo labiau kad žinojome, jog reikės dar ilgai laukti iki mūsų numeriuko eilės.
18 valandą nuėjau į parduotuvę ir sužinojau, kad prieš mus dar laukia 70 žmonių, tad ramia sąžine išėjau dar pusvalandžiui apsižvalgyti į greta esančias parduotuves ir... grįžus 18 val. 30 min. man prieš nosį buvo užtrenktos parduotuvės durys ir parodytas darbo laikas, kad parduotuvė dirba iki 20 val. ir naujų pirkėjų ji nebespės aptarnauti, kadangi parduotuvėje žmonių eilė tikrai nemažėjo.
Aš ramia sąžine išsitraukiau man suteiktą numeriuką ir parodžiau parduotuvės darbuotojai, kad aš jau buvau aptarnauta ir tik noriu susimokėti už jau išsirinktus batus, kurie jau surinkti laukia mano numeriuko eilės. Noriu pridurti, kad tokia už durų su numeriuku rankoje buvau tikrai ne vienintelė.
Mums buvo paaiškinta, kad reikėjo stovėti eilėje, o ne vaikščioti, o kadangi mes išėjome iš parduotuvės, tai į ją nebebūsime įleidžiami. Tada paklausiau parduotuvės darbuotojos, ar galėsiu savo maišelį su numeriuku ir išsirinkta avalyne pasiimti kitą rytą, man buvo atsakyta, kad ne. Visa surinkta ir neatsiimta avalynė bus sudėliota atgal į lentynas.
Už durų rinkosi vis daugiau žmonių, nes dauguma, kad nereikėtų stovėti pilnoje žmonių parduotuvėje, vaikščiojo aplinkui laukdami savo eilės. Parduotuvėje buvo tikrai ankšta, nebuvo nei vandens, nei tualeto, o reikėjo laukti keletą valandų, taigi žmonėms, išėjusiems iš parduotuvės bent jau iki tualeto, čia sugrįžti nebebuvo leista.
Žmonės tikrai piktinosi, prašė gražiuoju leisti susimokėti už batus, bet parduotuvės darbuotoja aiškino apie mūsų pasirinkimą nelaukti eilėje, tad ji nekalta ir mes nebūsime įleidžiami susimokėti.
Pasijutome įžeisti, pažeminti lyg kokie vagys, išvaryti iš parduotuvės neturėdami galimybės niekam pasiskųsti, nes su mumis paprasčiausiai niekas nekalbėjo. O kodėl? Todėl, kad nelaukėme pilnoje parduotuvėje žmonių, o išėjome iš salės į kitas patalpas? Kad leidome vyresnio amžiaus žmonėms atsisėti ant kelių matavimuisi skirtų kėdžių, o patys išėjome kitur?
Ir galų gale koks parduotuvės darbuotojoms skirtumas, kur mes laukiame savo eilės, juk pagrindinis tikslas, kad maišelis su surinktais batais būtų parduotas? O gal šioje parduotuvėje ne? Gal aš jau nebesuprantu pardavimo esmės? Tada ko vertas parduotuvės darbuotojos darbas, kuri dirbo surinkdama antras žmonių išsirinktos avalynės poras, jei viena salės darbuotoja tiesiog nusprendė nebeįleisti žmonių ir nesuteikti galimybės sumokėjus pasiimti savo išsirinktą avalynę?
Aš puikiai suprantu, kad žmonių buvo daug, darbuotojos buvo pavargusios, tačiau nesupratau to fakto, kad jau išsirinkus avalynę, atidavus surinkti antras poras, mums nebuvo suteikta teisė už ją susimokėti ir pasiimti. Su vyru apsisukome ir išėjome, nors kiti žmonės vis dar liko laukti už stiklinių durų su viltimi.
Taigi mano penktadieninio apsipirkimo išpardavimo metu parduotuvėje „Batų kalnas“ reziumė: sugaištas laikas, patirtas pažeminimas ir tušti pirkinių maišai.
P.S. kitą dieną vis dėlto nuėjau į parduotuvę su viltimi atsiimti savo išsirinktą maišelį su avalyne, bet......maišelio nėra, lentynose mano išsirinktų batų taip pat, žmonių daug...
* * *
„Batų kalno“ prekybos grupės vadovė Lina Lukauskaitė apgailestavo, kad klientė patyrė nemalonumų.
„Mes norime atsiprašyti klientės, kad taip atsitiko. Tikrai nenorim nė vieno įžeisti, nė vieno supykdyti, bet kartais atsitinka klaidų. Kai didžiulė spūstis, sunku visiems – ir pardavėjams, ir pirkėjams.
Aš turiu tik vedėjos komentarą, kad parduotuvė buvo uždaryta tokiu metu, kaip jai ir priklausė. Ir jei ji būtų atėjus parduotuvės darbo metu, ji būtų gavusi tuos batus.
Mes tikrai piktybiškai nenorim nė vienam neparduoti batų ir tikrai norim atsiprašyti, jeigu kažkas ne taip atsitiko“, – komentavo L.Lukauskaitė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
