Pagalvokit pačios, jeigu jus vyras kasdien kritikuotų ir savo draugams sakytų: „Mano žmona tinginė, blogai gamina ir lovoje nebe tokia, kokia buvo.“
Ar jums patiktų? Duodu ranką ir ausį nukirsti, kad vyras po to savaitę miegotų ant pripučiamo čiužinio. Jeigu ne ilgiau. Ir dar paskambintumėte visoms draugėms, dar mamytei, ir papasakotumėte, koks jis niekšas. O pačioms taip elgtis galima? Štai kad ir scena, kurią neseniai mačiau.
„Kvaileli tu mano, – tapšnoja mano žmonos draugė savo vyrui per plikę, kai svečiuose užgroja klasikinė muzika. – Net neskiri Johanno Sebastiano Bacho nuo Liudviko van Bethoveno.“
Nes ji, matot, pasidarė labai kultūringa ir dabar skiria jau kiek daugiau nei Lietuvos himną nuo Rusijos. Todėl prisireikė žeminti vyrą. O paskui skundžiasi, kad jis gėlių neneša! Už ką tau jas nešti? Gerai dar, kad per ausį neduoda!
Moterys, klausiu jūsų su nuoširdžiu susidomėjimu. Kam šitaip elgiatės? Ar galvojat, jei vyrą ėsit, jis suminkštės?
Gal manote, kad nebenorės patirti tokios gėdos – išvadinimo kvailiu – ir naktimis, kol miegosit, pradės klausytis didžiųjų kompozitorių įrašų su muzikologo paaiškinimais? O jūs vis labiau ėsit, jis vis labiau stengsis ir galiausiai galėsit išdidžiai pasakyti: „Na, va, ir tu šio to vertas.“
Leiskit, susprogdinsiu tą iliuzijų burbulą. Nuo tokio elgesio vyras pasikeis, čia tiesa. Tik J.S.Bacho klausytis jis nepradės. Priešingai.
Nuo nuolatinio ėdimo jis vis mažiau šnekės, vis labiau užsisklęs ir vis daugiau turės savo reikalų. Pradėsit įtart, kad turi meilužę nes nenori laiko leisti su jumis, bet atsakymas paprastas – jis tiesiog nenorės laiko leisti su jumis. Meilužė tam nebūtina.
O ir lovoje jam vis rečiau nuo jūsų atsistos ne todėl, kad galvos apie kitą moterį, bet todėl, kad nebegalės nė pagalvoti apie jus. Tą, kuri nuolat burba. Kas norėtų bendrauti su nuolat nepatenkinta žmona?
Mano žmonai buvo tas etapas. Trumpas, praėjo greitai. Kai baigėsi „rožytės akyse“ ir ji pamatė mano minusus, pradėjo su jais kovoti. Kelis mėnesius mane paėdė, o rezultatas buvo toks, kokį ir aprašiau.
Kai paskui ji paklausė, kodėl aš nebenoriu su ja miegoti, viską tiesiai šviesiai ir paaiškinau. Ir žinote ką? Iš pradžių ji baisiai įsižeidė, tris dienas nešnekėjo. O po to suveikė. Ačiū Dievui, kad žmoną man padovanojo protingą.
Nuo tada nebegirdžiu priekaištų. Todėl nešu jai gėles. Todėl ir toliau negirdžiu priekaištų, tik meilę gaunu iš jos. Ir todėl ji – vis dar mano svajonių moteris. O aš – vis dar jos svajonių vyras.
Nekritikuodamos ir nekomentuodamos vyro, jo akyse tikrai pakilsite. Jeigu santykių pradžioje flirtavote apsimesdamos, kad žavitės jo raumenimis ar mokėjimu iškepti šašlyką, darykit taip ir toliau. Ir būsit mylimiausios. Pagyrimai, o ne kritika vyrą kelia. Ir vyrui kelia.
Tai jūsų labui siūlau, susimąstykit. Nes matote, kaip kitos poros klaikiai gyvena. Ar šito norite ir jūs?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
