Prieš 2 metus man sutriko sveikata. Jau 10 metų vartoju kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Matuoju spaudimą – rodo, kad viršutinis 200, o apatinis 120. Geriu vaistus, matuoju – tas pat, nekrinta. Mano savijauta tokia, kad, rodos, dabar jau mirsiu. Nujaučiau, kad pati nebesusitvarkysiu, tad išsikviečiau greitąją pagalbą.
Atvykusi gydytoja nepaliko manęs vienos ilgam, nedirbo atmestinai, neva, tik aplankiau ir gana. Kiek pamenu, per keturis kartus davė man tablečių, suleido vaistų. Gydytoja patarė man vykti į ligoninę, tačiau kai atsisakiau, ji ir toliau nuoširdžiai su manimi bendravo, stengėsi padėti. Tada jaučiausi taip, kad mintyse man kilo klausimas, gyventi ar negyventi.
Tačiau tokio gydytojos švelnumo ir sugebėjimo nuostabiai atlikti savo darbą, situacijos valdymo ir nuoširdumo aš dar nebuvau mačiusi.
Kai pasidarė geriau, buvau daktarei labai dėkinga. Paklausiau jos pavardės – Liutikienė. Vėliau išmaišiau visą greitosios pagalbos internetinį puslapį ieškodama, kur galėčiau parašyti jai viešą padėką, tačiau nieko nepešiau. O štai dabar radau galimybę padėkoti.
Ačiū ir jums, suteikusiems galimybę apie tai prabilti, ir nuostabiai gydytojai, tada man šitap padėjusiai. Ačiū.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
