Iš pradžių užsisakėme patalpas iš ponios K. Atostogauti turėjome vykti aštuoniese: 4 suaugusieji ir 4 vaikai. Ponia K. net sakė, kad tokio dydžio patalpose gali apsigyventi ne 8 žmonės, o 15. Tačiau ponia K. „pavedė“ mus ir atšaukė susitarimą.
Tačiau manau, kad mes buvome apgauti jau tada. Mums pažadėjo nuomą ir laikui bėgant tikriausiai gavo geresnį, brangiau apmokamą užsakymą.
Avanso sumokėję nebuvome, tiek to. Tada ponia K. nurodė mums kreiptis į poną Š. – teigė, kad pačiame Palangos centre esančioje Viloje jis apgyvendins mus aštuonis vos už 80 eurų per parą.
Už tai mums žadėjo 2 didelius kambarius su 4 dvigulėmis lovomis, virtuvėlę, tualetą.
Atvykęs sutartą dieną ir sutartu laiku prie Vilos, esančios Gedimino g. 6, sutikau vyriškius, kalbančius angliškai. Jie pasipiktinę žiūrėjo, kaip einu į namą ir ieškau jame pono Š. Jo nebuvo. Paskambinau ponui Š., o jis atsiuntė merginą, kuri turėjo mus apgyvendinti.
Mergina pasakė, kad mums žadėtame name gyvena užsieniečiai! Va, lietuviškas biznis. Avanso neimu ir patalpas nuomoju ne 2 kambarius 5 dienom, o visą namą 2 savaitėm! Siaubas. Jokios garbės ir jokios sąžinės. Mūsų nuotaika buvo žiauri.
Mergina pasiūlė eiti į šalia, Gedimino g. 4, buvusį namą, kuriame ir sąlygos buvo visai kitos. 2 aukštas, statūs laiptai, kambariai per pusę mažesni, 3 dvigulės lovos.
Pirmasis namas – gražuolis, o antrasis...
Pasipiktinęs paskambinau ponui Š., o jis pasakė, kad nuomoja abu tuos namus, tik pirmasis jau užimtas, gal mes buvome ką ne taip supratę.
Galiausiai susiradome kitur. Štai kaip daromas lietuviškas biznis. Noriu geriau įspėti kitus, kad saugotųsi ir neapsigautų, kaip mes.
***
Laiško autorius nurodė ir savo laiške minimo pono Š. telefono numerį. „Bendraukime“ paskambino nurodytu telefonu. Atsiliepęs vyras teigė gerai žinantis, apie ką kalbama, tačiau savo pavardės pasakyti nenorėjo.
„Labai gerai žinau tą istoriją. Vyriškis buvo užsisakęs pas moterį, ji nebegalėjo jo priimti. Paskambino ir atsiprašė dar dvi savaitės iki atostogų datos, pasiūlė padėti rasti kitą vietą. Kreipėsi į mane – gal aš apgyvendinčiau.
Nuomoju du namus. Vienas iš jų gražesnis išoriškai, kito viduje – didesni patogumai. Sužinojęs, kad negalime jo apgyvendinti išoriškai gražesniame name (mat tuo tarpu ten gyveno užsienio kalbos grupė), laiško autorius sukėlė skandalą.
Siūliau jam numerį prestižinėje vietoje ir tikrai pigiau, nei numeris vertas. Bet jis rėkė ant manęs, mano darbuotojų. Sakė: „Aš nieko nežinau, jūs privalote iškraustyti tą kalbos grupę ir apgyvendinti mane.“ Atsakiau jam, kad tikrai nieko neprivalau. Tada grasino kreiptis į žurnalistus. Sakė, mums bus negerai.
Žmonių kultūra... Jis man pasirodė labai isteriškas“, – sakė nuomotojas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
