Bet labai nuobodžią dieną darbe šovė mintis pašniukštinėti tų garsių žmonių socialinių tinklų paskyras – šiaip, iš neturėjimo ką veikti. Prisižiūrėjau gražių nuotraukų, smagaus gyvenimo, žinoma, pasiskaičiau ir nekokių komentarų bei negatyvių nuomonių, na, kam nepasitaiko.
Bet užklydus į Monikos Šalčiūtės paskyrą man net apatinė lūpa atvipo ir nukratė šiurpas... Žmonės, kas jums?! Pati nepastebėjau, kad skyriau valandą laiko paskaitinėti komentarams. Ir kuo toliau, tuo labiau šlykštėjausi mūsų tautiečiais. Kaip jie apšneka ir keikia M.Šalčiūtę.
Lietuvoje visi verkšlena, kaip sunku gyventi, kaip nėra kur savęs realizuoti, kaip viskas baisu... Tačiau niekas nemato, kad tą baisią tautą kuriame mes patys! Pradėkime nuo to, kad apkalbomis rodome klaikų pavyzdį savo vaikams.
Po M.Šalčiūtės nuotraukomis visą savo iškalbą rodo net vyresnio amžiaus moterys, išsireikšdamos taip, kad jei vaikystėje bučiau taip kalbėjusi, tėvai būtų man ausis nulaupę. Net akis skauda skaityti tokias kalbas.
Kyla vienintelis klausimas – už ką? Paklauskit savęs, ką ši jauna mergina, kurdama sau gerbūvį padarė jums blogo? Jums, kiekvienam asmeniškai?
Akis badė komentaras po jos ir šunelio nuotrauka: „Ar Nino nekenčia Monikos dėl tos pačios priežasties, kaip ir visi kiti?“
Kažin, kokia ta priežastis?..
Paskaičius, iš pažiūros, nepilnamečių pasisakymus, kyla susirūpinimas, kaip jie elgiasi mokyklose, kokio lygio patyčios klesti. Nejučiom pradedi džiaugtis, kad savų vaikų dar neturi, nes būtų baisu ir per namų duris išleisti.
Norėčiau visiems kartu bei kiekvienam atskirai, palinkėti daugiau tolerancijos, daugiau palaikymo, daugiau susitelkimo į save ir savo gyvenimą. Pradėti kurti kažką dėl savęs.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
