Šį savaitgalį Biržuose vyko tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara“. Į jį susirinkę rašytojai dalyvavo specialioje programoje, seminaruose. Pirmąją forumo dieną – penktadienį – Biržų meras sakė susirinkusiems sveikinimo kalbą. Jos epizodas ir tapo interneto hitu.
Įsijungiu. Salė nervingai kikena. O tada viskas ir prasideda. Perspėju – kalbos ištraukas nurašiau pažodžiui, todėl skaitant gali būti sunku suprasti.
„Turėtų būti visų mūsų siekiamybė, kad taptum klasiku. Nes kaip dabar tos knygos, ta literatūra jūsų, ši literatūra yra trumpalaikė. Pavadinčiau, kaip greito maitinimo įstaigos hamburgeriai.
Gaunasi, kad mes tampam įspūdžių medžiotojais ir greitai pasisotinam, pavalgom, permiegojam, o kitą dieną vėl kažko norisi“, – be gailesčio literatus taršė meras.
Klausantis norėjosi gūžtis iš gėdos. Meras juk reprezentuoja savo miestą. Į Biržus suvažiuoja žymūs šiuolaikinės literatūros – srities, kuri veda pirmyn mūsų kultūrą – atstovai, o jis... Tokį savo išsilavinimą parodo? Taip „maroziškai“ pristato Biržus?
Išgirdę V.Valkiūno žodžius literatai, manau, neįsižeis. Jie pernelyg protingi, kad tokius pašnekėjimus priimtų rimtai. Bet vis dėlto – kaip vertinamas turėtų jaustis kūrėjas, kai politikas jo rašinius pavadina „greitu maistu“? Kaip turėtų jaustis tai girdintys Nacionalinės premijos laureatai ir rašytojai, jau daug metų kūryba Lietuvos vardą garsinantys ir plačiajame pasaulyje?
Ar „hamburgeriais“ meras vadina ir 17 premijų (taip pat ir Nacionalinės) laureato Donaldo Kajoko knygas? Ir Jurgos Ivanauskaitės, kurios kūryba net po mirties verčiama ir publikuojama užsienyje? O gal jis kalba tik apie jaunuosius kūrėjus – tuos, kurių eilės keliomis kalbomis skamba tarptautiniuose literatūros renginiuose?
V.Valkiūno postringavimai – spjūvis tokiems autoriams į veidą, ant batų ir dar už apykaklės.
Be to, meras ne tik išdeda lietuvių rašytojus į šuns dienas, bet ir daro tą taip, lyg pats būtų vos 5 klases baigęs. Tam, kad suprastum, ką jis kalba, reikia klausytis ne vieną, o du tris kartus.
O gal ir skaičiuoti nemoka? Taip sakau ne tam, kad įžeisčiau, – tiesiog kalbos pabaigoje jis duoda suprasti, neva dabartiniai autoriai siekia greitų pinigų.
Atsipeikėkit, ponas mere, kokių pinigų? Daug žinote iš knygų rašymo namą pasistačiusių ar bent pragyvenančių autorių? Jau greičiau reikia džiaugtis, kai jiems apskritai sumokamas honoraras.
„Marketingas ar menas, ar pinigai... Kaip subalansuoti? Pagal mane, siekiamybė turėtų būti, kad būtų klasika, menas, bet ne marketingas vardan pinigų. Aš manau, kad jūs vaikštant po Biržus ir apžiūrint Biržus kaip tik tą per tris dienas balansą ir gausite. Nes šiandien jums pradžia ir be pabaigos. Šiandien“, – pranašišku tonu skelbė V.Valkiūnas.
Va, kaip gražu – vienoje prakalbos dalyje sugebėjo ir rašytojams palinkėti pinigų nesivaikyti, ir Biržus pareklamuoti, ir dar pats į poeziją palinko (reikia pripažinti, kad „šiandien jums pradžia be pabaigos“ – gana literatūrinis pasakymas kaip merui).
Ką jis ten pašnekėjo, mažų mažiausiai nepagarbu, o normaliai išsivysčiusiame pasaulyje – tiesiog žema. Užuojauta Biržų gyventojams. Toks gražus miestas, bet su tokiu meru... Sėkmės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
