Po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), po „Brexit“ reikalų, vis pasigirsta emigrantų nusiskundimų, jog jie diskriminuojami, mokyklose užgauliojami vaikai. Galiu tai paneigti – per 10 metų, kiek čia gyvename, nieko panašaus nebuvo nutikę.
Vaikai niekada nesiskundė, niekas neprieidavo ir į akis nepasakydavo, kad jų ar mano kalba prasta, ar dar kas. Pati dirbu tik su anglais ir jokio neigiamo nusistatymo taip pat niekada nejaučiau.
O štai visiškai priešingos reakcijos antradienį sulaukė mano Lietuvoje viešėjusi nepilnametė dukra. Ji paauglė, mergaitei 15 metų. Kas vasarą važiuoja pas močiutę ir dieduką į Lietuvą, myli savo tėvynę, nors du trečdalius gyvenimo ir praleido Anglijoje. Kaip gyveno kitur nelabai ir prisimena, bet Lietuva yra jos svajonių šalis. Todėl ji tiesiog negali sulaukti vasaros, kol galės atvažiuoti pas senelius.
Per šią viešnagę norėjo ir apsikirpti. Ne paslaptis – jos plaukai ploni, silpnučiai, šiek tiek banguojasi, kai būna drėgnas oras, pasišiaušę. Ji visada norėjo ilgų gražių plaukų. Na, neturi tokių tradicinių, jos plaukai kitokie nei visų. Bet mes visada ją pagiriam. Čia, Anglijoje, ji lankosi pas specialistus, konsultuojamės su gydytojais, aiškinamės, kodėl tie plaukai kitokie. Bet žinot, kokios skaudžios pastabos gali būti paauglei?
Miestelyje, kur gyvena seneliai, ji susirado kirpyklą, nuėjo, susitarė su kirpėja dėl laiko. Antradienį sutartu laiku nuėjo ten su drauge. Ir kirpėja klausia: „Ar tavo plaukai visada tokie pasišiaušę?“
Ji atsako: „Na, ne visada, kai išsiplaunu galvą arba drėgnas oras...“
Kirpėja nieko neatsakė, o paskui pradėjo jai garsiai aiškinti, kokie jos neprižiūrėti plaukai ir prie svetimų žmonių bei draugės aptarinėti dukros plaukų struktūrą, problemas, sakyti, kad ji turi apsilankyti pas gydytojus...
Dukrai tai labai jautri tema, todėl ji nieko nesakė, tik klausėsi ir stengėsi nepravirkti. Ir kadangi ji tylėjo, kirpėja nutarė: „Tu nešneki lietuviškai! Matau, kad nieko nesupranti.“
Ir nuėjo dukters bendraamžei draugei aiškinti apie jos plaukus. Nors prieš tai su ta pačia kirpėja dukra tarėsi ir kalbėjosi lietuviškai! Čia pažeminimas bendraamžės akyse. Dar kai toks amžius, paauglystė, norisi būti gražiai.
Dukra paminėjo, kad lankosi pas specialistus, bet viskas kol kas be rezultatų. Į tai kirpėja atsakė: „Anglijoje labai prasti daktarai.“
Ji apsikirpo, bet pasakodama man visą tai skaipu – verkė. Svetimas žmogus pažemino ją kitų akyse, dar ir draugės, ir dar pašiepė, kad nemoka lietuvių kalbos. Ji viską mokėsi! Pati savarankiškai išmoko skaityti, dvejus metus mokėsi lietuvių gimnazijoje. Gal ne visur nosines uždeda, bet kalbėti ir rašyti tikrai moka, skaito lietuviškas knygas. O čia... Negaliu patikėti tokia kultūra.
Dukra nėra drąsi mergaitė. Vakar klausiau jos, kaip mano, kodėl kirpėja taip padarė, gal reikėjo pačiai dukrai kažką kitaip pasakyti... O ji man atsakė: „Mama, taigi čia Lietuva.“
Kai taip pasakė – atrodo, kad svajonių Lietuvos dukrai nebėra. Man širdį glostė jos meilė Lietuvai ir tas noras sugrįžti, ir dabar baisu, kad po tokių kultūros neatitikimų viskas pasikeis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
