Man dažnai tenka keliauti autobusais, nes automobilio neturiu. Ir tikrai nesu išranki ar labai išlepusi, kad man reikėtų tik naujausių autobusų. Būkime atviri, juk Lietuvoje dar pilna ne pirmos jaunystės autobusų. O man svarbiausia nuvykti suplanuotu laiku į tam tikrą miestą.
Bet viena kelionė man įstrigo atmintyje ilgam. Ir manau, kad tokia kelionė, per kurią sėdi kaip ant adatų ir bijai, kad tik autobusas nesugestų vidury kelio ar neapvirstų, tikrai man buvo pirma ir paskutinė.
Važiavau autobusu iš Raseinių į Panevėžį. Tik įvažiavus autobusui į stotį, iš jo pasipylė juodi dūmai. Pirma pagalvojau, kad autobusas juk ne pirmos jaunystes, tai čia nieko baisaus.
Įlipusi į autobusą nuėjau į galą. Ten buvo tik 4 žmonės, tad po sunkios darbo dienos labai apsidžiaugiau, kad atsisėdusi gale galėsiu ištiesti kojas. Bet tik atsisėdusi ant sėdynės greitai nuslydau ant grindų, taip ir nesupratusi, kas čia įvyko. Po to pastebėjau, jog sėdėti skirtos pagalvėlės nepritvirtintos. Vos ne dėk į maišą ir neškis namo.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Pradėjome važiuoti ir autobusą taip purtė, kad iš pradžių pagalvojau, jog kelias nėra geras. Todėl, sakau, pakentėsiu iki autostrados, bet išvažiavus į autostradą purtymas tik padidėjo.
Dar pastebėjau, kad vairuotojui pavaros nepersijungia lengvai, tad kelis kartus „uždusinėjome“ ir sukėlėme avarinę situaciją. Bet, ačiū Dievui, nieko blogo neįvyko.