Vyresniam vaikui į mokyklą reikia nunešti 47 eurus už pratybas. Prieš mokslus nuperku kuprinę už 20 eurų, rašymo bei piešimo priemones už 15 eurų (viską perku per akcijas), liemenė bei golfas kainuoja dar 26 eurus. Avalynė kainuoja dar 10 eurų. Brangesnės nupirkti neišgaliu, nors žinau, kad derėtų vaiko kojas tausoti.
Iš viso išleidžiu 118 eurų. Tuomet sužinau, kad vaikui pietūs be pusryčių mokykloje kainuos 1,5 euro per dieną, tai sudaro 30 eurų per mėnesį.
Antras vaikas eina į darželį – mažajai taip pat reikia priemonių, kurios kainuoja apie 10 eurų. Visi vaikučiai lanko būrelius, argi aš noriu, kad mano mažytė būtų kuo nors išskirtinė?! Bet jei norėčiau, kad vienas vaikas lankytų būrelį, išeitų dar apie 20 eurų per mėnesį, o dar pinigai kelionei.
Toliau – mokesčiai, komunalinės paslaugos, televizija, telefonas ir internetas – be jo niekaip, nes vaikas turi elektronines pratybas ir šiaip juk komunikacijos laikais gyvename – tad už viską susidaro 80 eurų vien vasaros sezonu.
Tada kas lieka? Jeigu neleidžiu į būrelį – 142 eurai. Už šiuos pinigus aš turiu vaikus pamaitinti, aprengti, įsipilti degalų ir pan.
Gerai, o dabar sulyginkime vidutines mėnesio išlaidas – juk ne kiekvieną mėnesį perki kuprines. Komunalinės paslaugos – maždaug 80 eurų, prisideda darželis už 60 eurų, pietūs mokykloje – 30 eurų. Ir kadangi aš tikrai noriu, kad mano vaikai augtų niekuo ne blogesni už kitus, kiekvienas lankytų po vieną būrelį – tarkime, už 16 eurų ir 20 eurų.
Gerai, tarkim, kad aš turiu savo būstą, o jei man reikia nuomotis? Turiu automobilį. Degalai, maistas ir kitkas. O juk ir man reikia apsirengti, ir vaikams. Galiausiai juk reikia ir į kirpyklą. Ir čia nėra šiaip pavyzdys, tokių mamų – ne viena ir ne dvi.
Mes esame žmonės, mes dirbame ir stengiamės dėl savo vaikų gerovės, stengiamės savo valdžios labui. Ne visi turi galimybę baigti mokslus ar sukurti verslus. Turi būti pusiausvyra visur: kas nors turi dirbti kasoje, kas nors už jus ar jūsų vaikus surinkti šiukšles gatvėse, kai kas turi valyti patalpas, ir tai normalu. Tačiau ar normalu, jog tie žmonės, kurie yra toje žemiausioje piramidės nišoje, negali gyventi geriau, nei gyvena dabar?!
Juk jie taip pat yra mūsų valstybės dalis. Visi mes – jos dalis, ir turime nepamiršti, kad galbūt kai kas šalia šiuo metu neturi duonos kąsnio savo vaikams, nors dirba. Pavyzdžiui, dirba kur nors sargu, bet negauna pakankamo atlygio už tai, kad tarnauja kitam ir saugo jo turtą.
Mūsų valstybė turi mumis visais be išimties rūpintis, o ne žlugdyti tuos, kurie galbūt net ne savo noru atsidūrė žemiau. Taip yra: tie, kurie gyvena gerai, gali sau leisti daugiau nei kiti, tačiau dauguma jų aukoja savo šeimą, savo vaikų juoką, jų pirmus žingsnelius dėl to, kad jiems nieko netrūktų. Ir išvyksta į svečias šalis, kuriose darbas ir pastangos yra vertos daugiau nei duona ar pienas.
Žinau, kad tokie pasvarstymai sulauks tik neigiamo atgarsio, bet prašau, pagalvokit ne tik apie save, jeigu jums viskas sekasi. Pagalvokite apie tuos, kurie gyvena blogiau, nei atrodo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
