Nepagalvokite, kad esu kokia vienuolė. Tiesą sakant, esu galbūt net pernelyg liberalių pažiūrų ir vienatvė niekada nebuvo man geriausia draugė. Tačiau santykiai su priešinga lytimi taip pat nesiklostydavo itin sėkmingai.
Nežinau, ar dėl to, kad vyrus netinkamus išsirinkdavau, ar dėl mano principingo būdo. Greičiausiai kalti abu šie dalykai.
Po paskutinio nevykusio bandymo sukurti darnius santykius pasakiau sau: viskas, gana! Daugiau jokio sekso, jokių vyrų!
Panašiai kaip toje komedijoje „40 dienų ir 40 naktų“, kurioje jaunuolis po sunkaus išsiskyrimo su savo mergina nusprendžia padaryti tai, ko nė vienas šaunus vyrukas dar nėra padaręs: visiškai atsisakyti sekso.
Kvailiai tie vyrai, – tuomet pagalvojau, – moterys kur kas ištvermingesnės. Kaipgi man sekėsi?
Tiesą sakant, nuo sekso atprantama. Supratau, kad seksui suteikiama per didelė reikšmė. Šiais laikais seksas tapo kultu. Net paaugliai bet kokia kaina stengiasi poruotis, visuose žurnaluose pilna patarimų kokį gylį ir pozą geriau pasirinkti.
Jei atvirai, nukreipiant save tinkama kryptimi, realizuojant save, visai apie tai negalvoji ir sekso nebereikia. Po metų visai apie jį pamiršau ir, tiesą sakant, kiek išsigandau, kad mano naujas gyvenimo būdas neišsivystytų į frigidiškumą.
Tikiu, kad yra moterų, kurios galbūt be seksualinių santykių ir 10 metų gyvena. Ir nieko, nemiršta. Tačiau padariau išvadą, kad gyvenimas per trumpas, o tos nuodėmės – per saldžios, kad būtų verta sprausti save į griežtus rėmus.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų rugsėjo 14 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
