Po to mano pasakojimo praėjo 2,5 metų. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Beveik visos draugės, su kuriomis dalyvaudavom, išsilakstė po užsienius. Ir aš likau viena su savo priklausomybe. Dažnai gerdavau viena ir aukų ieškoti eidavau taip pat viena.
Kuo toliau, tuo labiau man atsibodo, bet vis tiek nenuleisdavau ranku ir liksmindavausi viena. Giliai širdyje troškau sutikti tą vienintelį, kuris mane ištrauktų iš to liūno. Gerdavau ir eidavau į klubus kelis kartus per savaitę, tikėdamasi, kad galbūt ten jį sutiksiu.
Po ilgų ir nevykusių ieškojimų radau jį tame pačiame klube, kuriame lankydavausi. Kai jį sutikau, galvojau, kad bus mano eilinė auka, bet viskas pasirodė kitaip.
Tą naktį jis pasikvietė mane į svečius. Aš labai nenoriai, bet sutikau, nes buvo šalta žiemos naktis ir nebuvo kaip grįžti namo. Ir kas buvo keisčiausia, tai kad tą naktį nieko neįvyko. Mes tiesiog šnekučiavomės iki pat ryto. Susitarėme susitikti kitą dieną. Kai susitikome, jis man įteikė didelę puokštę gėlių. Aš likau sužavėta gėlių, bet ne jo. Tiesiog širdyje nieko nepajutau – jis man buvo tiesiog laiko praleidimui.
Su juo elgiausi labai arogantiškai, nes mačiau, kad jis manimi susižavėjęs. Mane visada traukdavo tie vaikinai, kurie į mane rimtai nežiūrėdavo, o jam aš patikau. Tą pačią dieną jis pasiūlė man tapti pora ir aš sutikau vien dėl pasilinksminimo.
Bet kiekvieną diena jis man patiko vis labiau ir supratau, kad jį įsimylėjau. Visą savo aistrą atiduodavau tik jam, kartu linksmai leisdavome laiką. Po truputį supratau, kad keičiuosi. Pradėjau suprasti ir kad nebedomina kiti vaikinai. Buvau atsidavusi tik jam. Visada svajojau apie tikrą meilę ir pagaliau ją suradau.
Deja, tą laimę nutraukė mano praeities šmėklos. Skaudančia širdimi, bet jis paliko mane, negalėjo taikstytis su tuo, kad jo merginos praeitis buvo tokia spalvinga. Tą naktį verkiau ir nekenčiau savęs, ir savo praeities, juodžiausios mintys buvo mano galvoje.
Kitą rytą sulaukiau jo skambučio – pakvietė mane susitikti ir viską išsiaiškinti. Pasakė, kad meilei nesvarbu praeitis ir jis myli mane tokią, kokia aš esu. Buvau devintame danguje.
Deja, bet atėjo laikas, kai jis vėl mane paliko. Šįkart – dėl didelio alkoholio poreikio. Jis daugiau negalėjo su tuo taikstytis. Kai jis mane paliko, prisižadėjau dėl jo mesti gerti. Ir tai padariau!!!
Jis davė man antrą šansą ir aš jo nenuvyliau. Po šitų dviejų išsiskyrimų aš labai pasikeičiau. Tapau nauju žmogumi ir tik jo dėka. Praėjus metams mes susituokėme ir esu labai laiminga ir dėkinga, kad jis mane pakėlė iš dugno. Jei ne jis, gal šiuo metu būčiau visiškame dugne.
Esu dėkinga savo spalvingai praeičiai, nes būtent per ją radau savo gyvenimo meilę. Šiuo metu visiškai nebevartoju alkoholio, liko tik priklausomybė nuo sekso. Bet čia ne problema – jis tuo patenkintas. Esam labai laimingi ir įsimylėję. Meilė yra visagalė – mylėkite ir būkit mylimi!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
