Apie šį įvykį nepasakosiu iš naujo, tiesiog įdedu nuorodą. Tąsyk apie tai informavau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Padariau taip, kaip jie prašė: surašiau viską, kaip buvo, suradau liudininkų, kurie apie įvykį patvirtino.
Praėjus maždaug pusei metų po skundo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, parašiau jiems klausdamas, kokia situacija. Kontrolierius atrašė, jog tai yra akivaizdus lygių galimybių pažeidimas, bet ypatingų naujienų nėra ir kad kavinės – baro savininkei siųsti laiškai su užklausa grįždavo, nes ji laiškų neatsiimdavo.
Kontrolierius patikino, kad kai bus naujienų, man parašys ir kad taip piktybiškai vengiančių bendradarbiavimo atvejų pasitaiko gana retai. Mane patikino – jeigu prireiks, savininkė bus pristatyta administracinės bylos nagrinėjimui net su policijos pagalba.
Vėlgi laukiau apie pusę metų atsakymo, nesulaukęs pats parašiau paklausimą, kokia gi ten situacija. Atsakymas buvo panašus: kol kas naujienų ypatingų neturiu. Klubo vadovė ir toliau registruotų kvietimų neatsiima pašte. Planuojame vykti patys į Šiaulius. Parašysiu Jums, kai tik turėsiu naujienų.
Ką gi, laukiame toliau... Ir vėl laukiau atsakymo apie pusmetį... Ir vėl parašiau, kokia gi ten situacija ir atsakymas buvo štai toks: kavinės – baro vadovė administracinės nuobaudos išvengė suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytam terminui dėl administracinės nuobaudos skyrimo.
Be abejo, kyla daug klausimų: kur dingo ryžtas pasitelkti policiją? Dvejus metus reikėjo ruoštis važiuoti į miestą, kuriame įvyko incidentas? Ką apskritai reikia (ne)daryti dvejus metus, kad sueitų senaties terminas ir pažeidėja išvengtų atsakomybės? O gal kažkas kažko nenorėjo nubausti? Belieka tik spėlioti.
Lietuvoje labai daug kalbama apie lygias teises neįgaliesiems ir kad labai stengiamasi integruoti tokius žmones į visuomenę. Deja, tai tik žodžiai... Nes jei ta tarnyba, kuri tuo turi rūpintis, negali pasitikėti, tai kuo tam žmogui pasitikėti?
Kaip mūsų parolimpiečiai, grįžę iš parolimpiados, sako: „Neįgalieji turi jaustis visaverčiais piliečiais. Kai jie taip jausis, patys žmonės irgi jausis geriau, tada ir mūsų Lietuvai bus geriau. Kai bus daugiau pozityvumo.“
Gražūs norai išties, bet kada taip bus, atsakymo nėra ir ilgai nebus... Kaip neįgalieji gali jaustis visaverčiai, jeigu visuomenė jų vengia? Kaip jiems jaustis, jei net negali pasitikėti jų teisėmis besirūpinčiomis institucijomis?
Žinote, lietuviai emigruoja ne vien dėl finansinių priežasčių. Jie emigruoja ir dėl tokių dalykų, kurie priverčia pasijusti nereikalinga šiukšle šioje valstybėje.
* * *
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė Mintautė Jurkutė:
„Tenka apgailestauti, kad Jūsų pateikta situacija yra ir pirmas ir vienintelis atvejis, kuomet pažeidėjui pavyko išvengti atsakomybės. Norime informuoti, jog pareiškėją pateikti skundą paragino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojai.
Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, jog skundžiamus veiksmus atliko Šiauliuose esančio klubo „Guboja“, valdomo įmonės MB Ragaudra, vadovė A.Rimkevičienė (toliau – vadovė). Pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nustatytą skundų tyrimo tvarką, iš skundžiamo asmens būtina gauti paaiškinimą.
Vadovė piktybiškai atsisakinėjo teikti tarnybai informaciją ir paaiškinimus dėl padaryto galimo pažeidimo. Dėl šios priežasties tarnyboje buvo pradėta administracinių teisės pažeidimų byla pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187(5) str. 1 d. (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pareigūnų reikalavimų nevykdymas).
Vadovė buvo kelis kartus kviečiama atvykti į tarnybą administracinės bylos nagrinėjimui, tačiau neatvyko, registruotu paštu siunčiami šaukimai buvo neatsiimami pašte. Tarnyba buvo gavusi pranešimą, jog vadovė dėl sunkios ligos gydoma ligoninėje.
Pabrėžtina, jog pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str., protokolas gali būti surašomas tik dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Lygių galimybių kontrolieriui įstatymu nėra suteikti priverstinio pobūdžio įgalinimai, užtikrinantys pažeidėjo pristatymą protokolo surašymo procedūrai (skirtingai nei policijos ar teismų pareigūnams).
Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta galimybė kreiptis į policiją dėl pažeidėjo pristatymo į protokolą surašyti įgaliotos institucijos buveinę. Tačiau dėl vadovės gyvenamosios vietos (Šiauliai), tokia galimybe pasinaudoti nebuvo įmanoma. Buvo ieškoma galimybės protokolo surašymui tarnybos pareigūnams vykti į Šiaulius, tačiau vadovės telefonas buvo išjungtas, su tarnyba vadovė daugiau nebendravo.
Suėjus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytam terminui dėl administracinės nuobaudos skyrimo (1 metai), vadovei protokolas surašytas nebuvo.
Pabrėžiame, jog tai buvo vienintelis atvejis, kuomet pažeidėjas gresiančios atsakomybės išvengė. Tiriant analogišką atvejį Vilniuje, buvo kreiptasi į policiją dėl pažeidėjo paieškos paskelbimo. Pažeidėjas buvo sulaikytas ir perduotas tarnybos darbuotojams.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
