Sako, pasakos tokios jau būna – moterys myli ausimis, vyrai akimis... Aš – ta moteris, kuri po 10 santuokos metų paliko vyrą ir išvyko į užsienį tam, kad išlaikytų šeimą ir sumokėtų būsto kreditą. Kuri tikėjosi, kad vyras kada nors pasikeis ir padarys ją laimingesne. Tikėjo ateitimi!
Bet... ta viena naktis Vokietijos klube ir pažintis su vokiečiu šeimoje mane paženklino Neištikimosios ženklu.
Nė vienas nėra be klaidos ar nuodėmės. Buvau kovotoja už savo likimą. Kažką sakantys – į savo gyvenimą pažiūrėkit atsisukę!
Tas vokietukas nešė kavą į lovą, lepino, laikė princese ir leido jaustis moterimi. Jis sakė, visada bus šalia ir niekam neleis manęs nuskriausti. Jis mano širdyje turėjo vietą, buvo tikras ir geras. Bet...
Išsiskyrė mūsų požiūris į gyvenimą prieš gerus 8 mėnesius. Likome gerais draugais, nesakau, kad visai nebendraujame. Bendraujame ir iš šito žmogaus pagalbos sulaukiu visada. Jis buvo ir liko geru draugu.
Jis palaiko, tiki ir padrąsina. Jis šalia, kai reikia. Ne toks, kaip mūsų šalyje auklėti. Su šiuo žmogumi gyvenime pasiekiau daug, esu jam dėkinga už palaikymą.
Vokietijoje pasiekiau daugumą savo svajonių. Įgijau išsilavinimą akademijoje, mokiausi medicininės kojų priežiūros, tokios specialybės Lietuvoje dar nėra, bet tikiu, kad su laiku bus. Dabar dirbu slauge pas močiutę, kuriai 105 metai, gimtadienį šventėm kartu. Supratau, kad gyvenime yra daug malonių dalykų ir viena smulkmena gali suteikti daug džiaugsmo. Vokietukas mane viskame palaikė.
Skyrybos ne visada yra skaudžios – jos gali suteikti ir džiaugsmo, ir širdy lengvumo. Ne, aš ne iš tų, kurias palaužia skyrybos.
Bet mylėti gyvenime galime tik vieną kartą ir net nežinai, kaip ir kur mylimąjį sutiksi ar jau sutikai. Manau, čia buvo susižavėjimas ir liko draugiškumas.
Dabar manau, kad mano mylimas vyras yra kitas... Jis buvo visada šalia. Augom kartu, buvom drauge! Bet žodis „myliu“ yra kitoks, jis suprantamas tik su metais... Tikiu tuo ir jaučiu! Tai nesuprantama, kai esi dar vaikas, bet vis dėl to tas jausmas meilė. Ji yra viena. Man dar likimas davė šansą girdėti tą mielą balsą ir vėl tikėti tuo virpesiu. Gyventi ir mylėti, ir būti šalia.
Kaip ir kiekviena moteris, taip ir aš svajoju apie vyrą šalia ir apie šeimą, santarvę. Mano planai – grįžti į Lietuvą, nes tai mano gimtas kraštas ir labai pasiilgstu savo šeimos. Kaip sako mano vienas dėstytojas, kai užsidaro visos durys ir langai, plyšelį sienoje ras tas žmogus, kuris yra stiprus ir drąsus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
