Tikiuosi šis pasidalijimas padės kitiems atpažinti taip besielgiančius žmones ir gal bent kas bus apsaugotas nuo tokio skausmo, kurį patyriau.
Istorijos pradžia buvo tokia: užsiregistravau internetinių pažinčių portale. Nors, aišku, nelabai ko tikėjausi, bet, nu, o gal. Pabuvau ten labai trumpai ir savo anketą ištryniau. Bet per tą laiką spėjau susipažinti su tokiu, atrodytų, maloniu, paprastu vaikinu. Na, ne mano tipas, bet paplepėt atrodė visai gerai.
O jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad mane pakabintų – rodė dėmesį, visą laiką kalbino, kvietė susitikt, visur vežiojo. Ir štai taip netikėtai ir nespėjusi susivokti pradėjau su juo santykius.
Jis prisiekė amžiną meilę, sakė, kad draugaus su manim visą gyvenimą, kad aš jo gyvenimo moteris, kad niekad nesigailėsiu su juo prasidėjusi. Na, galvoju, kad jau taip žmogui patikau, tai gal vertėtų pabandyt, o gal mums kas išeis.
Staiga sugedo mašina
Pradžioje viskas buvo labai gražu. Jis buvo gana dėmesingas ir malonus žmogus. Ką norėdavo, tą darydavo gerai, dažnai sakydavo komplimentus, nupirkdavo gėlių, padėdavo buityje. Tačiau jei jau ko nenorėdavo ar kas nepatikdavo – sakyk nesakęs, į kompromisus neidavo. Bet ne atvirai, o patyliukais darydavo pagal savo nuožiūrą. Be to, jis vengdavo atsakomybės, jei tik galėdavo.
Praėjo metai nuo mūsų bendravimo pradžios. Didžiausi ginčiai pradėjo kilti dėl to, kad teoriškai jis gyvent kartu norėjo, bet praktiškai nesiėmė jokių veiksmų, kad tai įvyktų. Vis dėlto kažkaip susitarėm, kad iki metų galo išsikelsime kitur.
Visus draugystės metus matydavomės beveik kasdien, dažniausiai jo iniciatyva. Ir štai vieną dieną jam atseit sugenda mašina ir jis negalės susitikti. Po to sekė antra ir trečia diena, ir jau savaitė. Per tą laiką žinutės retėjo, bendravimo mažėjo.
Bandžiau išsiaiškint, kas vyksta. Sakė, stresas dėl darbo, dėl mašinos, nežino, kodėl taip jaučiasi. Ir pasakė, kad pats man perskambins, kai krizė praeis.
Tuomet pati suradau būstą. Galvojau, kam čia jam dar stresą kelti, jei jau taip blogai jaučiasi. Pati sumokėjau užstatą, ir vėliau nebeiškentusi susisiekiau, kadangi jau buvo praėjusios pora savaičių nuo nesimatymo.
Jo atsakymas mane šokiravo – skiriamės. Kai bandžiau išsiaiškint, kodėl, kas nutiko, jis tesugebėjo pasakyti, kad, atseit, nebeliko jausmų, kad dabar jis juos ėmė jausti kažkam kitam, kad vis tiek mums nieko gero nebūtų pavykę. Buvau visiškai šokiruota.
Naujoji mergina viską papasakojo
Vėliau teko bendraut su ta kita mergina. Kaip išsiaiškinau, mano vaikinas bendrauti su ja pradėjo prieš kelis mėnesius iki mūsų skyrybų. Buvo užsiregistravęs pažinčių puslapyje, kol aš buvau išvykusi iš miesto. Po to bendraudavo per socialinius tinklus. Ir būtent tada, kai jam atseit sugedo mašina, jis pradėjo su ja susitikinėti ir neberašyti man.
Aišku, iš pradžių jai apie mane nė žodžiu neužsiminė, bet ji pati kažkaip suuodė. Tada jis pripasakojo, kokie blogi buvo mūsų santykiai (kuriuos man girdint vadindavo tobulais), kokia aš netikusi (visada girdėjau tik komplimentus, o ir objektyviai pažiūrėjus labai dėl jo stengiausi), ir kaip viskas buvo blogai (nors man pasakojo, koks jis laimingas).
Negana to, jai sakė lygiai tuos pačius komplimentus kaip ir man. Ir priesaikos buvo tos pačios, ir taktika ta pati – kuo daugiau žinučių ir susitikimų.
Na, ir galų gale paaiškėjo, kad su manim jis nesiskyrė, nes dar nebuvo tikras, kaip pasisuks nauji santykiai. Laukė, kad būtų užtikrintas. Kad jeigu nepasiseks, galėtų saugiai pas mane pareiti (čia viską ta mergina išsiaiškino).
Sėdėjau ir negalėjau patikėt. Galvojau, kad mirsiu. Baisiausia, kad jis nerodė jokio gailesčio ar užuojautos man. Kalbėjo lyg svetimas žmogus, lyg nebūtų viso to laiko kartu, lyg tai, kas buvo tarp mūsų, jam nieko nereiškė.
Išbraukta iš gyvenimo
Po to mes niekada nesusitikome. Jis man niekad nepaskambino, nepaklausė, kaip aš, kaip būstas, kuris man buvo gerokai per brangus. Neatsiprašė, nepasakė, kad gailisi – visiškai nieko. Išbraukė mane iš savo gyvenimo.
Blogiausiai jaučiausi ne dėl to, kad nutrūko santykiai. Ne dėl to, kad žmogus mane išdavė su kita. Bet dėl to, kad jis, pasirodo, man už nugaros buvo nepatenkintas, suko romanus ir visiškai nieko nesakė. Taigi, visas mūsų bendras gyvenimas, pasirodo, buvo grynas šimtaprocentinis melas.
Pradėjau abejoti pasauliu, savimi, ėmiau nebesuprasti, kas čia dedasi. Negalėdavau miegoti, pradėjau gerti. Jaučiuosi apvogta. Kažkas apsimetė patikimu žmogumi, įsiveržė į mano gyvenimą, nulaužė visus saugumo kodus. Ir ką? Jis labai lengvai mane iškeičia į kitą, net nepasidomi mano savijauta, ir kaip niekur nieko išpasakoja mano paslaptis visiškai nepažįstamiems žmonėms.
Man skaudu buvo tai pripažint, bet greičiausiai jis niekada manęs ir nemylėjo. Tiesiog nenorėjo būt vienas. Juk patogu turėti žmogų šalia, kuris jį palaikytų, paguostų. Matyt, tada, kai pradėjo aiškėti, jog aš nusiteikusi rimtai, jis pradėjo dairytis kito varianto, kur nebūtų tiek atsakomybės. Nors tuo pat metu man šypsojosi ir pasakojo, kaip dėl to džiaugiasi.
Dar didesnis šokas man buvo, kad jis manęs net kaip žmogaus, kaip draugo nevertina. Kad tik pasinaudojo. Kad jokios pagarbos, užuojautos, šilumos ar bet kokių kitų šiltų jausmų nejaučia. Aš buvau tik daiktas, suteikiantis naudos, statusą.
Blogi ženklai
Norėčiau su kitomis merginomis pasidalinti keliais pastebėjimais, kurie galėtų jums padėti atpažinti meluojantį vaikiną ir apsaugoti nuo tokio ilgo vedžiojimo už nosies:
a) jis ne tik turi porą telefonų, bet ir labai stengiasi juos nuolat laikyti įkrautus, prižiūri, kad nebūtų sugedę. Žodžiu, isteriškai rūpinasi, kad jais abiem būtų pasiekiamas. Kai paklausdavau, kam taip stengiasi dėl tų telefonų, sakydavo: „O jeigu tu man skambinsi?“ Taigi, jei jūs šalia, o jis vis tiek labai rūpinasi savo telefonais, tai kažkieno kito skambučio jis labai laukia.
b) Jis turi daug „draugių“ internete ir kitur, kurioms visoms stengiasi būt malonus ir nuolat bendrauja, padeda, pagiria. Tai štai iš tokių draugių ir pasidaro naujos merginos. Deja, jeigu tu buvai jo mergina, niekada nebūsi „draugių“ sąraše, ir, deja, tavęs jis nei išklausys, nei paguos kaip tas kitas drauges...
c) Jis teigia, kad tave myli ir nori būt kartu, bet jokių žingsnių, kad tai įgyvendintų, nežengia. Kas dieną ateina pas tave, o būsto kartu nuomot neprisiruošia. Matyt, nelabai ir nori...
d) Jis labai greit užmezga romaną. Kad vaikinas greit susižavi – viena. Bet jei jis nuo pirmos dienos pradeda aiškint apie spešal meilę ir jausmus, ir kaip tave amžinai mylės, reiktų būt atsargiai.
e) Jo teigimu, buvusios yra blogos ir nežinia kodėl su juo susipyko, metė ar šaiip. Apskritai, kuo daugiau buvusių, tuo nerimtesnis žmogus jis yra.
f) Pas jį pilna visokių praeitį su buvusiomis primenančių daiktų, kurių jis net paprašytas neišmeta. Kalbu ne apie rimtus daiktus kaip mašinos, kompiuteriai ir, bet apie bilietus į kadaise buvusį koncertą, pirkimo kvitą ir kt.
g) Jis nepakviečia jūsų į savo feisbuko draugus. Tai ne problema vieninteliu atveju – jei jis feisbuku išvis nesinaudoja arba beveik nesinaudoja. O jei jis ten tupi nuolat – susirūpinkite.
h) Jei jis negina jūsų teisių ir neatsižvelgia į jūsų reikalavimus – irgi nėra meilės ženklas. Nenurašykite to nuovargiui, problemoms.
i) Jeigu jus supažindino su tėvais, tai gali nieko nereikšti – galbūt su tėvais yra supažindinamos visos draugės iš eilės.
j) Jeigu, kai jūs verkiate, jis nesijaudina, o tik ištiesia nosinėlę, greičiausiai nelabai jam ir rūpi jūsų emocijos. Jei vyrui rūpite, jūsų ašaros jį tikrai paveiks, gal ir negatyviai, bet tikrai skaudžiai sureaguos.
Dar daug galėčiau pasakoti ir pastebėti, vis dėlto ties tuo ir sustosiu. Labai tikiuosi, kad mano informacija buvo naudinga, ir jei bent vienas žmogus atpažins internetinį manipuliatorių anksčiau, nei būsite jau įsimylėję, o vėliau pamesti, tai aš savo tikslą pasiekiau.
Ir Jūs turite karčios patirties, bandant užmegzti pažintį su priešingos lyties atstovu? Galbūt priešingai – internetinė pažintis baigėsi kaip pasakoje? Pasidalinkite savo pasakojimu ir Jūs. Laiškų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
