Dauguma kandidatų atsisijojo po kelių apsikeistų žinučių, nes gana greitai išryškėdavo tikrieji jų lūkesčiai. Vieni imdavo teirautis apie mėgstamiausias sekso pozas, girtis savo pajėgumu ir pergalėmis.
Kiti dalykiškai domėjosi, ar draugė dirbanti, ar vaikai užauginti, kokį nekilnojamąjį turtą ji turi. Paklausti to paties, numykdavo gyvenantys su mama bei vairuojantys garbaus amžiaus „Audi“.
Treti ilgiausiomis paklodėmis liedavo tulžį dėl nenusisekusių santykių su moterimis, o išsipasakoję leisdavo suprasti, kad „gal gausi šansą įrodyti man, kad ne visos jūs tokios“.
Vienas iš susirašinėjimo herojų jau po poros žinučių atkakliai ėmė kviesti kavos. Abu sutarė laiką ir vietą susitikimui. Draugė atkaukšėjo pasitempusi, kvepianti, su makiažu. Pasimatymo herojus atkulniavo patrintais džinsais su išsimušusiais keliais, patįsusiu megztiniu, užburkusiu veidu, dvelkiantis pagiriomis.
Nužvelgusi vyriškį, draugė su pašaipėle tarė: „Na ką, prisėdam, jei jau susitikom“.
Vyras užsisakė alaus bokalą, pirmu užsivertimu išmaukė pusę jo, rūgtelėjo, su palengvėjimu atsiduso. Bičiulė paprašė padavėjos espreso kavos puodelio ir užsimetusi koją ant kojos pasiteiravo jo: „Kokie gi vėjai atpūtė?“
Jis, žibančiomis akimis įsistebeilijęs, atsakė: „Naaaa, kaip, norėjau susipažinti su tokia gražia moterimi“.
Draugė su ironija klausia: „Ir ką veiksi su ta gražia moterimi? Ką jai gali pasiūlyti, atėjęs va toks susikuitęs, šviežiai iš lovos pakilęs, su peregaru?“
Vyriškis, nė kiek nesumišęs, savim patenkintas nutęsė: „Aaaaai, žinai, vakar su vyrais truputį pasisėdėjom, krepšinį rodė, driokstelėjom alučio“.
Bičiulė tęsė ta pačia gaida: „Alučio, sakai? Ir va, sėdi dabar, kavutė, šnekučiuojamės, turbūt paskui ir seksiuko norėtųsi ar ne?“
Vyras net nušvito: „Nuuu, būtų gerai!“
Draugė nebesusilaikė, garsus juokas nuaidėjo per visą kavinę. Padėjo ant stalo pinigus už kavą, tarė „nelydėk“ ir pasuko link išėjimo.
Įkandin pasigirdo viltingas klausimas: „Tai susiskambinam rytoj, gerai? Pasiderinsim, pas tave ar pas mane“.
Prunkštelėjusi atsakė „būtinai“, o grįžusi namo dėl šventos ramybės užblokavo jį tiek pažinčių puslapyje, tiek jo telefono numerį.
Kai ji man ir kitoms draugėms papasakojo apie šį kuriozišką pasimatymą, kvatojomės ir negalėjome atsistebėti vyrų pasitikėjimu savimi ir užtikrintumu. Nemaža dalis jų savo buvimą vyru laiko savaimine vertybe.
Moteris privalo būti liekna, jaunatviška, užsitikrinusi finansinį savarankiškumą, turinti gerą darbą, įdomi pašnekovė, gera kulinarė, karšta ir išradinga, nekelianti jokių reikalavimų, nespaudžianti vyro vedyboms. O vyras… Na, jis juk vyras, kokie dar reikalavimai?
Mieli vyriškosios lyties pažinčių svetainių herojai, atsistokite prieš veidrodį, atidžiai pasižiūrėkite ir save įvertinkite bent perpus tiek reikliai, kiek reikliai vertinate savo besirenkamas kandidates pasimatymui. Tuomet abiejų pusių lūkesčiai ir įspūdžiai susitikus bus kur kas adekvatesni.
Sėkmės visiems ieškant meilės!
Galbūt ir jūs esate buvę pasimatyme, kuris virto visišku nesusipratimu? Pasidalinkite savo pasakojimu. Jūsų laiškų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
