Šįkart nenoriu diskutuoti apie tai, koks auklėjimo modelis yra geriausias, o koks kenkia. Tiesiog norėčiau pasidalinti savo patirtimi, kuri gali parodyti, kokią žalą vaiko psichikai gali padaryti netinkamas auklėjimas.
Vieną savaitgalį su vaikais nuvykome apsipirkti į Vilniaus priemiestyje esantį prekybos centrą. Prie kasos išdėliojome savo prekes. Tarp jų buvo ir nebrangi skudurinė lėlė.
Šalia mūsų eilėje stovėjo senelis su 7-8 metų anūke, kuri parodė į mūsų žaislą pirštu ir kažką jam sukuždėjo į ausį. Senelis pasukiojo galva, kas turbūt turėjo reikšti neigiamą atsakymą.
Tai, kas po to įvyko parduotuvėje, priminė filmo „Egzorcistas“ sceną.
Į mergaitę tarsi įsikūnijo blogis. Ji pradėjo rėkti nesavu balsu. Seilės tekėjo iš burnos, o mergaitė net neketino sustoti. Nes rėkė ji iš visų plaučių taip, kad net seilių nebuvo kada nuryti.
Nieko nuostabaus, kad senelis neapsikentė tokio anūkės elgesio ir pabandė ją išvesti iš parduotuvės. Mergaitė nė neketino ramintis ir pabandė ištrūkti iš senelio glėbio, o nepavykus dar labiau įsišėlo. Pradėjo draskytis, spardytis ir krito ant žemės.
Galų gale, prievarta pastatyta ant kojų, anūkė pasielgė taip, kad šį vaizdą prisiminsime visą gyvenimą... Mergaitė (vis dar rėkdama) niekinamu žvilgsniu žiūrėjo seneliui į akis ir tiesiog prie kasos pradėjo šlapintis! Upelis tekėjo per jos rausvas pėdkelnes ir sruvo ant prekybos centro grindinio.
Darbas tą akimirką parduotuvėje sustojo. Sulaikę kvapą ir pamiršę kvėpuoti šį reginį stebėjo ne tik visi ten buvę pirkėjai, bet ir pardavėjos, apsaugos darbuotojai.
Anūkės performansas baigėsi, kai neapsikentęs senelis pakėlė (vis dar rėkiančią) mergaitę ant rankų ir tekinom išbėgo į lauką.
Reikėjo kelių minučių tam, kad sugrįžtum į realybę ir susivoktum, kad ką tik stebėjai ne siaubo filmą, bet tikrą įvykį su tikra mergaite ir su akivaizdžiomis tėvų auklėjimo spragomis susidūrusiu seneliu.
Iš pirmo žvilgsnio mergaitė tikrai neatrodė kilusi iš nepasiturinčios šeimos. Nauja suknelė, garsaus gamintojo batukai. Senelis anaiptol nebuvo panašus į verslininką. Ko gero, pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pensija, iš kurios retam senoliui pavyksta išgyventi, o ką jau kalbėti apie dovanas anūkams.
Galbūt buvo ir kita mergaitės elgesio priežastis. Negalima smerkti mergaitės poelgio. Dėl tokio elgesio reikia rimtai susimąstyti tai toleruojantiems tėvams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
