Norėčiau papasakoti istoriją iš kurios matyti, kad darbuotojai išnaudojami ir tuose sektoriuose, apie kuriuos to tikrai nepagalvotum.
Mano sūnus gerais pažymiais baigė mokyklą, įstojo į teisės studijas, mokslas sekėsi, studijuojamas dalykas sūnui labai patiko, visa šeima labai didžiavosi juo.
Dar studijų metu sūnus atliko praktiką vienoje iš didžiausių advokatų kontorų Lietuvoje. Dažniausiai praktikantus mes suprantame kaip nieko ypatingo neveikiančius: ateina, kažką nukopijuoja, kažką nuskenuoja, sutvarko dokumentų segtuvus, panešioja kavą ir viskas.
Tačiau tik ne advokatų kontorose. Jose praktikantai yra pagrindinė darbo jėga, atliekanti visus juodžiausius parengiamuosius darbus. Informacijos surinkimas, jos apibendrinimas, vertimai, dokumentų ruošimas, visa tai advokatų kontorose atlieka praktikantai.
Ir advokatų kontoros tuo piktnaudžiauja, bet kurioje kontoroje nuolatos „dirba“ po kelis, o didesnėse ir po keliolika praktikantų. Ir visi turi viltį, kad juos pastebės, įvertins jų darbą ir pastangas, pakvies tolimesniam darbui.
Tačiau, kaip jau minėjau, advokatų kontoros tuo piktnaudžiauja, jiems dažniausiai visiškai nereikia nuolatinių darbuotojų. Praktikantai jiems reikalingi tik patiems juodžiausiems techniniams darbams atlikti, po praktikos dirbti kontorose pasiūloma galbūt vienam iš 20 praktikantų, kitiems padėkojama už darbą ir jau kitą dieną jo vietoje atsiranda kitas praktikantas.
Mūsų sūnus pateko tarp tų laimingųjų, kuriems po praktikos buvo pasiūlytas darbas. Praktika buvo labai įtempta ir sunki – nelengva dirbti pilnu krūviu ir mokytis, bet visa šeima labai džiaugėmės. Tik, kaip vėliau paaiškėjo, džiaugtis nebuvo kuo: darbas sunkus, daug atsakomybės. Be to, paskutiniai metai universitete, magistro gynimas. Žinojome, kad suderinti tokį įtemptą darbą ir mokslą bus labai sunku, tačiau galimybė toliau likti dirbti didelėje ir žinomoje advokatų kontoroje labai viliojo.
Kadangi sūnus dar studijavo, jam buvo pasiūlytas tik minimalus atlyginimas, nors darbo krūvis buvo milžiniškas. Niekam nerūpėjo, kad jis turi skirti laiko ir mokslams. Visas užduotis turi įvykdyti laiku, dirbti ir po darbo ir savaitgaliais, per šventes. Nes „deadlainas“ yra šventas reikalas.
Bet visa šeima nusprendėme, verta pakentėti, nes baigus mokslus laukia „šviesus rytojus“, pilnavertis darbas prestižinėje advokatų kontoroje. Sūnus sukandęs dantis dirbo metus, nes tikrai buvo labai sunku, tačiau tikėjosi, kad baigus mokslus bus lengviau, mokslai nebetrukdys ir visą dėmesį galės sutelkti į darbą, o ir atlyginimas jau bus atitinkamas. Tačiau jis negalėjo įsivaizduoti, kad baigus mokslus išsvajotas darbas advokatų kontoroje taps katorga.
Apie viską iš eilės. Visų pirma, apie darbo valandas. Jau atliekant praktiką ir dirbant pirmuosius metus, kada darbas buvo derinamas su mokslais, reikėjo nuolat dirbti viršvalandžius. Tačiau į studentus buvo žiūrima šiek tiek atlaidžiau ir kartais, kai labiau pasisekdavo, sūnui pavykdavo darbą baigti laiku – 17 valandą.
Dabar sūnus dirba nuo 8 ryto iki 22 valandos vakaro. Taip, aš nesuklydau, darbo diena tęsiasi 14 valandų! Ir tai nėra išskirtinis atvejis. Dirbti iki išnaktų yra normalu advokatų kontoroje. Dažnai tenka dirbti dar ilgiau, o yra buvę atvejų, kad sūnus ir miegodavo darbe. Jei miegu galima pavadinti dviejų valandų snūduriavimą ant darbo stalo.
Sūnus būna labai laimingas, jei bent penktadieniais pavyksta darbą baigti 18 val. Bet taip būna tik tuo atveju, jei parsineša užduotis į namus ir dirba savaitgalį (dirbti savaitgaliais, atsakinėti į darbinius laiškus tai pat yra norma).
Iš pradžių mes negalėjome patikėti, kad gali būti tokios darbo sąlygos, net slapčia apklausinėjome sūnaus draugus, tačiau jie patvirtino, kad sūnus visą laiką praleidžia darbe. Ir iš sūnaus fizinės būklės matėsi, kad jis pervargęs, pamėlę paakiai, pastovus mieguistumas, atsiradęs irzlumas, iki minimumo sumažėjęs bendravimas su šeima ir draugais (o kada su jais bendrauti, jei į darbą išeini 7 ir grįžti 23 val?).
Turbūt visi norite sužinoti, kaip toks varginantis ir sekinantis darbas yra apmokamas? Taigi, sūnus į rankas gauna mažiau nei 600 eurų. Svarbu paminėti, kad advokatų kontorose dauguma darbuotojų dirba pagal individualią veiklą. Vadinasi, darbuotojai neturi jokių socialinių garantijų, patys moka socialinio draudimo įmokas, jiems nepriklauso atostogos, jei nori gauti senatvės pensiją, įmokas mokėti turi taip pat patys.
Palieku patiems nuspręsti, ar darbas yra apmokamas pagal nuopelnus. Tik norėčiau pabrėžti, kad advokatų kontoroje, kurioje dirba sūnus, vienos valandos darbo įkainis klientams yra beveik 100 eurų. Sūnus per vieną darbo dieną kontorai uždirba daugiau nei pats gauna per mėnesį.
Visiems būsimiems teisės studentams ir jų tėvams rekomenduoju labai gerai apmąstyti, ar teisės studijos tikrai yra ta profesija, kuri jiems suteiks mylimą darbą ir normalias pajamas.
Galbūt jūsų darbo sąlygos taip pat yra sunkios? Pasidalinkite savo pasakojimu. Jūsų laiško laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
