Tačiau ar mūsų visuomenei reikia istorijos apie nuo smurto mirusią moterį?
Suviliojo įtakingas vyras
Kodėl taip klausiu? Todėl, kad dėl fizinio sužadėtinio smurto nukentėjau pati ir iš teisėsaugos institucijų patyriau smerkiantį, šaltą, pasityčiojantį abejingumą.
Rašau iš nevilties, neatskleisdama savo tapatybės, nes esu gana viešas asmuo. Apie smurtavusį asmenį taip pat daug rašyta spaudoje, rodyta per TV.
Kiek žinau, vienu metu prieš mane smurtavusį asmenį buvo pradėti net keturi ikiteisminiai tyrimai. Visus tyliai pavyko numarinti, nes žmogus turtingas ir įtakingas. Išskyrus vieną, kai į žiniasklaidą pateko daug informacijos ir prokurorai bei teismai nebegalėjo priimti kitokio sprendimo dėl bylos viešumo.
Dabar jis nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bet po 3 mėnesių pataisos namuose lygtinai paleistas. Lygtinio paleidimo terminas baigiasi vasarą. Jei jis būtų nuteistas kaip smurtavęs prieš mane, turėtų grįžti atlikti bausmės į pataisos namus.
Neslėpsiu, pati išgirdusi pasakojimus apie smurtą patyrusias moteris pagalvodavau, kad galbūt moteris taip pat šioje istorijoje kalta. Tačiau bumerangas sugrįžo atgal.
Sužinojo apie prostitutes
Trumpai apie save. Esu baigusi du universitetus. Auginu dukrytę. Susitikau vyriškį, įsimylėjau, susižadėjome. Su mažamete dukra persikrausčiau iš vieno Lietuvos galo į kitą gyventi pas sužadėtinį. Išėjau ir iš savo mėgstamo darbo, kuriame užėmiau gana aukštas pozicijas. Ko nepadaro įsimylėjusi moteris...
Praėjus trims savaitėms po persikraustymo prieš mane buvo pavartotas fizinis smurtas, nes atsitiktinai sužinojau, kad sužadėtinis lankėsi pas prostitutes. Aš supykau. Už tai gavau į galvą.
Užsidariusi tualete, sumušta, kruvinomis rankomis surinkau pagalbos telefono numerį ir iškviečiau policiją. Kitą dieną po fizinio smurto grįžau su mažamete dukrele į savo namus. Grįžau į kitą Lietuvos galą...
Dukrytė lankė naują mokyklą tik dvi savaites. Grįžus mums namo dukrytė porą savaičių gulėjo iš nevilties paslika. O kaipgi? Mama sumušta, vos vaikšto. Dėl visa ko pasidariau abdukciją.
Iš tiesų ne tiek skaudu dėl paties įvykio, kiek dėl ikiteisminio tyrimų institucijų abejingumo. Supratau, kad mūsų valstybė moters negali ir nenori apginti. Moterį galima daužyti kaip kriaušę. Ir moteris dėl to kalta!
Prokurorės abejingumas
Po įvykio paskambinau ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei. Pasijutau taip, lyg pati būčiau padariusi nusikalstamą veiką ir prilupusi savo sužadėtinį.
Kadangi buvęs sužadėtinis nuolat skambindavo man, pagaliau nieko nepranešęs atvažiavo vakare į mano namus, taip išgąsdindamas mano dukrą (po šio jo apsilankymo dukra pradėjo lankytis pas psichologą mokykloje), paprašiau pareigūnės skirti kardomąją priemonę – įpareigojimą neieškoti bendravimo su manimi. Tačiau jokio atsakymo negavau. Viso ikiteisminio tyrimo metu pareigūnė neatsakė į mano prašymus.
Prokurorei pateikiau prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jokio atsakymo. Visiškas ignoras. Įtartina tyla buvo vainikuota prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iš prokurorės nutarimo galima daryti išvadą, kad aš nukritau nuo laiptų ir taip susižalojau!
Tačiau skaitant nutarimą bet kuriam mąstančiam kiltų mintis – kodėl nusiritusi nuo laiptų paskambinau į policiją ir pranešiau apie smurtą? Ir kodėl sužadėtinis, išgirdęs, kad, užsirakinusi tualete kviečiu policiją, pabėgo. Juk atvykusi policija pagal iškvietimą pastarojo nerado.
Kitas įdomus dalykas – po fizinio smurto pasidariau abdukciją. Tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą abdukcija neanalizuota. Nors dėl sužalojimų kreipiausi į kelias medicinos įstaigas, prokurorė ekspertizės neskyrė. Įdomu, kaip prokurorė nustatė, kad sužalojimai patirti nukritus nuo laiptų?
Tariausi dėl bylos su baudžiamosios teisės specialistais. Jie ragina skųsti. Daug yra argumentų. Bet aš žinau, kad skundimas ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimas man kainuos daug nervų ir sveikatos.
Nenoriu vėl susidurti su abejingumu bei ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų šaipymusi.
Štai todėl ir klausiu, ar reikia, kad nuo smurto mirtų moteris, kad ikiteisminio tyrimo institucijos pradėtų dirbti? Ar mes mokomės tik iš labai skaudžių istorijų, kai žmogaus iš anapus susigrąžinti neįmanoma?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
