Tačiau labiau už baltus chalatus ir gręžimo garsą aš bijau dantų skausmo. Todėl ne tik namuose prižiūriu dantis atsakingai, bet ir sąžiningai lankausi pas stomatologą (reikia ar nereikia) kas 6 mėnesius. Tikiu, kad reguliariai tikrinantis dantis galima išvengti labai didelių išlaidų. Ne veltui sakoma, kad suaugai tada, kai pradedi bijoti stomatologų ne todėl, kad skauda, o todėl, kad brangu.
Prižiūri savo dantis
Taigi, mano gatvėje, kurioje užaugau, gal prieš penkerius metus atsidarė privatus stomatologijos kabinetas. Jauni specialistai, nauja įranga, arti autobusų stotelė, parduotuvė ir nuo namų gal tik dvi minutės pėsčiomis. Tuo metu išvykau iš Lietuvos, todėl kai ateidavo laikas profilaktiškai pasitikrinti dantis ir žinodavau, kad būsiu Lietuvoje, elektroniniais laiškais suderindavome vizitus. Galima sakyti, ten lankėsi visa mūsų šeima.
Pamenu, užpraėjusią vasarą buvau užsiregistravus patikrai, tuo pačiu metu užplombavo ir vieną dantį, nes spėjo atsirasti maža skylutė nuo paskutinio apsilankymo.
Stomatologė patikros metu mane prigąsdino, kad turiu nemažai akmenų ir būtina atlikti burnos higieną. Paminėjo, kad procedūra truks vieną valandą ir kainuos 100 litų (tuo metu dar buvo litai). Žinojau, kaip ši procedūra atliekama, nes būtent paskutinį kartą man ten pat ir buvo atlikta burnos higiena. Seselė jau puolė mane užrašyti kitam vizitui, kad spėčiau išvykti sutvarkytais dantimis, tačiau atsisakiau teisindamasi, kad esu užsirašiusi burnos higienai kitoje vietoje. Susimokėjau už atliktą darbą ir išėjau. Nemelavau.
Nuo procedūros atkalbėjo
Kitą dieną kartu su vyru nukeliavome pas bičiulę burnos higienistę, su kuria buvome seniau susitarę dėl apsilankymo. Atidžiai apžiūrėjusi mano, o paskui ir vyro dantis, ji nusijuokė patikindama, kad jokių akmenų pas mus nėra. Kaip tai?! Juk stomatologė tiek man, tiek vyrui primygtinai siūlė atlikti mums taip reikalingą burnos higieną dėl esančių akmenų, kurių turime labai daug.
Teko patikėti bičiule. Panašu, kad tiesiog norėjo iš mūsų pasipelnyti. Džiaugėmės turintys „švarius“ dantis ir sutaupę 200 litų.
Praėjusių metų vasarą teko vėl ten pat lankytis. Tiesiog nebespėjau užsirašyti kitur. Tačiau vizitas toje stomatologijos klinikoje buvo paskutinis. Per 45 minutes, praleistas kėdėje su pražiodyta burna turėjau klausytis, kaip mano dantis tvarkanti stomatologė su pagalbininke apkalbinėja, tyčiojasi ir visaip kitaip menkina savo naują kolegę, kuri neseniai pradėjo dirbti šalimais esančiame kabinete.
Pasibjaurėjo kalbomis
Pasakojimai, kad naujokė yra perdėtai draugiška, prastai išmano savo darbą, darbo įrankiai jai krenta iš rankų ir bereikalingai bando įvesti savo tvarką perstumdydama bendro naudojimo patalpos baldus, buvo daugiau nei aš norėjau išgirsti.
Vizito metu man (ir mano vyrui) buvo pasiūlyta kitą dieną atlikti burnos higieną už 60 eurų (žmogui). Atsisakėme, nes istorija kartojosi (ir aš buvau teisi). Stomatologė nebuvo labai patenkinta. Nebenorėjau likti ten, nes privačiame stomatologo kabinete tikiesi šimtaprocentinio profesionalumo ir tikrai nesinori būti apgautam ar klausytis apkalbų, kas vyksta po bendru stogu.
O jei ta apkalbėta mergina yra mano giminaitė ar artima draugė? Man net savotiškai pagailo jos, nes turbūt net nenumanė, į kokį gyvačių lizdą pakliuvo. Uždariau duris ir pasakiau, kad tai buvo paskutinis kartas gyvenime, kada mes ten lankėmės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
